Beveik nėra abejonių, kad dienoraštį teatrologas Antanas Vengris (1912–2014) rašyti pradėjo anksčiau, nei 1952-aisiais (būdamas jau keturiasdešimties), tačiau ankstesnieji sąsiuviniai veikiausiai pražuvo, buvo sunaikinti arba dar nerasti. Gal jų reikėtų ieškoti Lietuvos ypatingajame archyve? 1953 metais A. Vengris buvo areštuotas, kelis mėnesius kalintas KGB rūmų rūsiuose, nuteistas 25 metams lagerio. Pavolgyje statė Kuibyševo elektrinę. Į Lietuvą grįžo 1954 metų rugsėjį.  Siūlome skaityti Audriaus Musteikio („Lietuvos žinios“) parengtas teatrologo Antano Vengrio dienoraščio ištraukas.
Plačiau…

I. Šei­nius šian­dien daž­niau­siai pri­si­me­na­mas kaip ra­šy­to­jas, pir­ma­sis ti­kras lie­tu­vių im­pre­sio­nis­tas, ku­rio ro­ma­nas „Kup­re­lis“ pa­li­ko ne­iš­dil­do­mą pėd­sa­ką lie­tu­vių li­te­ra­tū­ro­je. Šis ro­ma­nas, kaip ir ki­ti ži­no­mi jo kū­ri­niai – „Nak­ties ži­bu­riai“, „Ban­gos siau­čia“, „Va­sa­ros vai­šės“, bu­vo par­ašy­tas prieš Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą ar jo pra­džio­je, kai ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mas dau­gu­mai at­ro­dė tik kaip gra­ži sva­jo­nė.
Plačiau…

„Tai stebėtina, argi ne? Shakespeare‘as šiandien yra populiaresnis nei bet kada anksčiau nuo pat savo mirties prieš keturis šimtus metų (po ranka nėra jokių tvirtų duomenų, kurie tą patvirtintų, tačiau mokslininkai, su kuriais kalbėjausi, su tuo sutinka)“, – apie Williamo Shakespeare‘o pupuliarumą BBC svetainėje rašo meno kritikas Willas Gompertzas.

Plačiau…

Theodoras Dalrymplas yra psichiatras, kalėjimo gydytojas. Svarstydamas, kodėl V. Šekspyro mintys yra amžinos, jis žvelgia į žmogaus prigimtį.
Šekspyras mums nuolatos primena tą plonytę liniją tarp gėrio ir blogio, glūdinčią kiekvieno žmogaus širdyje. Parodydamas mums, kad ta linija visada lengvai, tačiau skausmingai perkertama, Šekspyras sunaikina utopinę iliuziją, kad visuomenės sąranga kada nors galėtų būti tokia tobula, jog žmogui jau nebereikėtų stengtis būti geram.

Plačiau…