Turbūt niekas nesitikėjo, kad mada specialiai kalbėti ir rašyti netaisyklingai, tarkim, „duskit pavidolei“, „reikia kažką dariti“, įgaus kone epideminį mastą ir taps kliše, LRT RADIJUI sako vertėjas ir redaktorius Paulius Garbačiauskas. „Bet kad jau tapo, tai tapo. […] Iš principo visa, kas pasiekia komunikacinį tikslą, yra gerai ir netgi nevengtina. O visa kita – skonio dalykas“, – mano jis. VDU Lietuvių kalbos katedros profesorė Rūta Petrauskaitė priduria, kad mes labai daug ką kopijuojame ir blogiausia, kad tą darome net nejausdami. Todėl, pabrėžia ji, reikia sąmoningai kalbėti, klausyti ir turėti tam tikras nuostatas. Juk, pavyzdžiui, teisės kalba, administraciniai raštai sudaryti vien iš klišių, o jei kas labai nuo jų pavargsta, tegul skaito poeziją.
Plačiau…
Autoriaus įrašai admin – Page 210
Kęstutis Nastopka. Iš literatūrinės nuošalės
Gytis Norvilas yra pareiškęs: „Poetas net be teisėjo nuosprendžio turi būti visada nuošalėje (svarbi pozicija) ir rodyti liežuvį, juoba kai pilni stadionai žiūrovų.“ Nepritapėlis gali pasitraukti iš literatūrinio žaidimo ir nerodydamas liežuvio, kad vėliau grįžtų į poeziją su savo pomirtine knyga (Antano Kalanavičiaus atvejis).
Plačiau…
Prasidėjo nacionalinis Vinco Kudirkos dailyraščio konkursas „Rašom! 2016“. Šeštus metus Lietuvos gyventojai kviečiami išbandyti gebėjimą dailiai rašyti ranka.
Nacionalinio konkurso Rašom komisijos primininkė, Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja akademikė prof. Grasilda Blažienė teigia, kad puoselėti rašymą ranka elektronikos ir klaviatūrų amžiuje yra nepaprastai svarbu. „Manau, kad siekimas rašyti daliai, ugdo daugelį asmens charakterio bruožų: pastabumą, dėmesingumą, susikaupimą, tvarkingumą, estetinį skonį. Šių savybių šiandienos gyvenime labai reikia, nes dėl itin greito gyvenimo tempo ir padidėjusio informacijos srauto jas vis sunkiau išsiugdyti“, – sako G.Blažienė.
Plačiau…
Sausio 5–9 d. į edukacinę programą Lietuvoje į Vilnių atvyko šeši 2015 metų Nacionaliniame diktanto konkurse dalyvavę bei mažiausiai klaidų padarę lituanistinių mokyklų ir bendrojo ugdymo mokyklų užsienyje mokiniai iš Rygos lietuvių, Pelesos vidurinių mokyklų, Maskvos J. Baltrušaičio bendrojo lavinimo mokyklos, taip pat JAV, Airijos ir Rusijos lituanistinių mokyklų. Edukacinę kelionę į Lietuvą šiems mokiniams dovanojo Švietimo ir mokslo ministerija.
Plačiau…
NEC informuoja, kad duomenų perdavimo sistemoje KELTAS skelbiami lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos temų pavyzdžiai ir rekomendacijos, kaip sudaryti minėtas temas.
Plačiau…
Priimk iššūkį – tapk pokyčiu mokykloje!
Jau vyksta 2016 m. atranka į programos „Renkuosi mokyti!“ mokytojus – galbūt tai kvietimas Tau? Priimk iššūkį – tapk pokyčiu mokykloje!
Užpildyk atrankos anketą Nr. 1 iki 2016 m. kovo 14 d.
Plačiau…
Speciali laida – „Pamoka laisvei“
Speciali laida „Pamoka laisvei“ buvo sukurta pagal Alytaus profesinio rengimo centro ir Skuodo Bartuvos progimnazijos idėjas, pasiūlytas Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo konkursui „Eik taip, kaip eina laisvė!“. Konkursas buvo skirtas Laisvės gynėjų dienai paminėti, jame dalyvavo ir savo idėjas pateikė 58 ugdymo įstaigos, iš jų – 7 užsienio lituanistinės mokyklos. Ši televizijos pamoka primena 1991-ųjų sausio įvykius ir jų priešistorę: kodėl taip įvyko? Koks buvo Lietuvos kelias į laisvę? Kas kovojo dėl jos?
Plačiau…
Numatytos naujos ugdymo kryptys: daugiau laiko mokymuisi tyrinėjant, teoriją siejant su praktika
Bendrojo ugdymo programos labiau susietos su gyvenimo praktika, mokykla suteikia šiuolaikiniam žmogui svarbių kompetencijų: komunikavimo, socialinių-pilietinių, kultūrinių, kūrybiškumo ir kitų. Šie siekiai apibrėžti švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės patvirtintame Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše ir bus taikomi rengiant naujas bendrojo ugdymo programas bei įgyvendinant jau esamas.
Plačiau…
NEC dėkoja visiems mokytojams, kurie registravosi dirbti 2016 m. valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų vertintojais ir kviečiame juos pasinaudoti vertintojų mokymų elektronine aplinka.
Plačiau…
Liudvikas Rėza, nors ir susitelkęs į kultūrinius procesus, gyveno savo epochos ritmu ir idealais, puikiai orientavosi naujovėse ir madose, LRT KLASIKAI, minint 240 L. Rėzos gimimo metines, pasakoja Kuršių nerijos tyrinėtoja Nijolė Strakauskaitė. „Juk rinkti dainas Europoje irgi buvo mados reikalas – tada imta labai domėtis mažų, tuo metu „egzotinių“ tautelių, tautinių mažumų folkloru. Tačiau L. Rėzai […] reikėjo daug stengtis, kad lietuvių liaudies dainų rinkinys pasirodytų, – jis rūpinosi visais finansiniais reikalais, kreipėsi į didžiausius autoritetus, pvz., bendravo su tokiomis Europos kultūros žvaigždėmis, kaip Johannas W. Goethe, Jacobas Grimmas ir kt. Taigi L. Rėza buvo Europos kultūros elito atstovas“, – pabrėžia istorikė.
Plačiau…
Paieška svetainėje
| Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia.
J. Jablonskis |
© 2025 Ugdymo plėtotės centras