Piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo vardus ir pavardes, jeigu jose yra nelietuviškos raidės „w“, „q“, „x“, leisti rašyti tik papildomame paso puslapyje.  Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai tvirtina, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
Nuomonių šiuo svarbiu klausimu yra įvairių. Maloniai prašome skaityti įvairias nuomones ir išsakyti savąją.
Plačiau…

Įžymus XX a. mąstytojas, gydytojas, teologas, muzikas, visuomenės veikėjas, Nobelio taikos premijos laimėtojas Albertas Šveiceris (Albert Schweitzer) (1875 – 1965) dar tebegyvendamas buvo ir dabar tebėra viena iš įstabiausių ir pasaulyje plačiausiai žinomų asmenybių. Jo humanistinę veiklą labai aukštai vertino ryškiausi pasaulio žmonės, tarp jų A. Einšteinas, R. Rolandas, B. Ruselas, M. Gandis, Dž. Neru, M. L. Kingas ir kt. Apie jį įvairiomis kalbomis parašyta keliolika knygų, šimtai straipsnių. Ryškiausių darbų apie A. Šveicerį autoriai – Dž. Fešote (J. Feschotte) (4), Dž. Pie (J. Pierh) (8), N. Kazinsas (N. Cousins) (3), G. Liongfeldtas (G. Langfeldt) (6), B. Vinabstas (B. Winnubst) (12), R. Grabsas (R. Grabs) (5), G. Gesingas (G. Getting), Dž. Brabazonas (J. Brabazon) (2), P.H. Frajeris (P. H. Freyer) , V.Petrickis , B. Nosikas , I. Lazari – Pavlovska (7) ir kt.
Plačiau…

Spalio 9 d. švietimo ir mokslo ministrės įsakymu buvo patvirtinta atnaujinta Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programa. „Gimtosios kalbos“ vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė apibendrino LKD ir talkininkų atliktos apklausos rezultatus.
Plačiau…

2015 m. spalio 2 d. Lietuvių kalbos institute įvyko 22-oji Jono Jablonskio tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvių kalba šiuolaikinėje mokykloje“. Pranešimų paklausyti ir diskusijose dalyvauti atvyko svečių iš Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitèto, Švietimo ir mokslo ministerijos, Nacionalinio egzaminų centro, taip pat mokytojų lituanistų iš įvairių Lietuvos mokyklų.
Plačiau…

Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565), kurio 500 metų jubiliejų šiemet minime, pirmasis Lietuvos didikas, taip aštriai ėmęsis Romos katalikų bažnyčios kritikos, kad tapo pirmuoju ir žymiausiu Lietuvos autoriumi, įtrauktu į Visuotinį uždraustųjų knygų sąrašą (Index librorum prohibitorum). Ir šiandien jo kritika skamba nuožmiai ir žeidžia daugelio Lietuvos katalikiškąją tradiciją gerbiančių ir puoselėjančių žmonių sąmonę. Gal dėl to ir Lietuvos istorijoje, be teiginių, jog tai žymiausias, galingiausias, įtakingiausias XVI a. LDK didikas, turime nedaug atidžiau jo religines nuostatas tyrinėjančių darbų. Vis dėlto šiandienos Vakarų Bažnyčios ir religinės minties istoriografija yra vertinga ir įdomi ne dėl savo angažuotumo, bet dėl pastangų atverti religinės sąmonės eigos bei pokyčių ištakas ir aktualizuoti gyvos religinės minties vaidmenį ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenėje.
Plačiau…

Profesorė Viktorija Daujotytė recenzuoja naujausią Donaldo Kajoko poezijos knygą „Apie vandenis, medžius ir vėjus“.
Donaldas Kajokas – daug jau jo, tikrai daug. Bet ar gerų eilėraščių gali būti per daug? Ar kada tekančioj upėj vandens per daug? Ar medžių miške? Ar vėjo, stovint ant kalno? Ar laiko, kurio valandos nežinomos? „Graffiti: amžinybė“, dedikacija Rūtai, gal ir Rūtai Staliliūnaitei. Gal ir dar kam. Puikus tekstas – tikrai „lyg baltu kinų tušu parašytas“ raščiukas: grįšiu po valandos / tik nežinau / kada.
Plačiau…