Autoriaus įrašai admin – Page 252

Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos projektas (III aktuali redakcija)

Kviečiame susipažinti su atnaujintos Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos projektu.
Plačiau…

Kodėl racionalioje visuomenėje vaikus „gandrai neša“

Vaiką kopūstuose rado ar gandras atnešė, sakome, norėdami kitaip įvardyti gimimą. Apie mirusį kalbame, kad išėjo į dausas ar Anapilin. Šitoks tikrųjų žodžių maskavimas vadinamas eufemizacija. Kaip teigia neseniai Vilniaus universitete Filologijos fakultete disertaciją „Lietuvių kalbos eufemizmai: raiška ir motyvacija“ apsigynęs dr. Marius Smetona, eufemizmai mums mažiau reikalingi nei anksčiau, nes daromės vis racionalesni, siekiame mokslinių paaiškinimų. Visgi gyvybė ir mirtis išlieka paslaptingomis sritimis.
Plačiau…

VLKK siūlo įteisinti pavardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siūlo įstatyme įteisinti Lietuvos piliečių pavardžių rašymą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu yra pripažįstamas šaltinis.
Plačiau…

Lietuvių kalbos ir literatūros pamokos – „aukso kasyklos“ pilietiškumui ugdyti

Mokiniai, mokytojai ir ekspertai negaili kritikos pilietiškumo ugdymui šalies mokyklose. Pilietinės visuomenės institutas ir kitos organizacijos ne kartą siūlė, kaip būtų galima aktyviau ir patraukliau ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą ne tik pilietinio ugdymo, bet ir daugelio kitų dalykų pamokose. Tam itin tinkamos lietuvių kalbos ir literatūros pamokos, kurių turinį susieti su valstybės reikalais ir piliečiui reikalingomis vertybėmis padės nauja metodinė medžiaga – papildomas pilietiškumo ugdymo modulis lituanistams.
Plačiau…

Irena Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse

Esame išskirtinė tauta. Kodėl? Nė viena kita tauta iš daugybės pasaulio tautų, kalbančių indoeuropiečių kalbomis, taip gerai neišsaugojo savo kalbos. Garsus prancūzų kalbininkas Antuanas Mejė yra pasakęs: „Net ir dabar lietuvių kalboje yra aptinkama formų, visiškai sutampančių su Vedų arba Homero kalbos formomis“. Nors yra kalbų, turinčių labai seną raidyną (hetitų kalbos rašytiniai paminklai yra iš 18 a. pr. Kr., graikų kalbos – iš 15 a. pr. Kr.), bet atkuriant senąsias indoeuropiečių kalbų formas, pasirodo, tenka remtis tik lietuvių kalba, nors ji užrašyta labai vėlai – tik 16 a. po Kr.
Plačiau…

Ramutė Skučaitė: „Visur ėjau pavėluotai“

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas netrukus išleis knygą „Nevienareikšmės situacijos: pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką“. Joje – mokslininkų kalbintų rašytojų, vertėjų, redaktorių, skaitytojų, bibliotekininkų, mokytojų, dėstytojų, knygynų darbuotojų pasakojimai apie sovietmečio literatūros pasaulio ypatumus.
Plačiau…

Kultūros valanda „Dabar į mus kiti pasauliai skrenda“

Kovo 13 d. 17 valandą Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3a) rengiama Kultūros valanda
„Dabar į mus kiti pasauliai skrenda“.
Plačiau…

Ar menas turi būti gražus?

Modernizmas prasidėjo nuo troškimo išsilaisvinti iš kičo, tačiau, filosofo Rogerio Scrutono teigimu, nemaža šiuolaikinio meno dalis vėl užstrigo jo gniaužtuose. Kaip atskirti didį meno kūrinį nuo kičo?
Plačiau…

Lituanistų forumas

Lituanistų Sambūris kartu su Vilniaus universiteto Filologijos fakultetu, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos istorijos ir Lietuvių kalbos institutais kviečia į Lietuvos Respublikos atkūrimo 25-mečiui skirtą forumą „Valstybė ir lituanistika: tolesnio kelio gairės“.
Plačiau…

Kvietimas skaityti pranešimus konferencijoje „Šeimos samprata lietuvių kultūroje“

2015 m. spalio 19-23 dienomis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas rengia kasmetinę „Tautosakos savaitę“, kurią užbaigs mokslinė konferencija, skirta šeimos sampratai lietuvių kultūroje.
Plačiau…