Kazimieras Vijūkas-Kojalavičius – vienas žymiausių Vilniaus universiteto profesorių, pamokslininkas, retorinių, proginių, biografinių veikalų autorius. Pirmasis K. Kojalavičiaus išspausdintas veikalas „Retorikos pagrindai“ (Institutionum rhetoricarum pars prima [et secunda], typis Academiae Vilnensis Societatis Jesu, 1654) yra jo retorikos paskaitos, 1641–1642 mokslo metais skaitytos Kražių jėzuitų kolegijoje ir išleistos jo mokinio Kazimiero Daumanto. Plačiau…

Forume „Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui artėjant“, kuris vyko 2014 metų lapkričio 28 d. Vilniuje, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, buvo diskutuota be galo aktualiais klausimais. Plačiau…

Psichologė-psichoterapeutė Agnė Morkvėnaitė-Vasiliauskienė sako, kad daugelį šimtmečių sekamos, taip gerai mums visiems pažįstamos pasakos yra ne tik paprastos, naivios istorijos. Kiekvieną kartą sekant pasaką atsiveria kolektyvinės žmonijos patirties klodai, atsiskleidžia esminiai archetipiniai motyvai, gyvuojantys ir kiekvieno mūsų psichikoje. Plačiau…

Prabėgus keletui dienų nuo prozininko, dramaturgo, eseisto, Nacionalinės kultūros premijos laureato Romualdo Granausko (g. 1939) mirties, norisi dar kartą atsiversti paskutinę jo knygą „Trečias gyvenimas“ (2014). Tai tarytum 2011 m. išleisto novelių romano „Trys vienatvės“ aidas, kuriame gaudžia dešimt autoriaus gyvenimo etapų, išrašytų dešimtyje knygos skyrių. „Trečią gyvenimą“ sudaro to paties pavadinimo aštuonių skyrių apysaka ir esė „Žodžio paglostymas“. Pirmiausia turbūt kyla klausimas, kodėl būtent „Trečias gyvenimas“?
Plačiau…

Profesorės Viktorijos Daujotytės straipsnis, skelbtas  2009 m. žurnale Colloquia. 22, p. 139-142, nepraranda aktualumo. Kviečiame skaityti. Plačiau…

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilo diskusijų dėl lietuvių kalbos ir literatūros programos pagrindinei mokyklai – V–X klasei – projekto. Visuomenei sunku suprasti, kas kelia tokias aistras, kodėl viešai aptariami dalykai, kurie, atrodo, turėtų rūpėti tik specialistams. Plačiau…