Šiemet sukanka 70 metų nuo 1948 m. gegužės 22‒23 d. sovietų valdžios įvykdytos didžiausios Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos „Vesna“ („Pavasaris“), per kurią į tolimus, atšiauraus klimato SSRS regionus buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų beveik 11 tūkst. vaikų, apie 16 tūkst. moterų, 5 tūkst. vyresnių nei 60 metų. Nepaisant to, kad didelę dalį tremtinių sudarė moterys, vaikai ir senoliai, operacijai „Vesna“ vykdyti buvo sutelktos neproporcingai didelės pajėgos, kurias sudarė beveik 40 tūkst. pasienio ir vidaus kariuomenės kariškių, valstybės saugumo ir vidaus reikalų ministerijų pareigūnų, sovietinio-partinio aktyvo narių bei stribų.
Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią dokumentų parodą, kurioje eksponuojami Lietuvos komunistų partijos (bolševikų), Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) ir Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) dokumentai, atskleidžiantys sovietinių represinių struktūrų rengimąsi Lietuvos gyventojų trėmimo operacijai ir šios operacijos vykdymą, įvairūs dokumentai bei fotonuotraukos iš tremtiniams vestų įskaitos (tremties) bylų. Parodoje taip pat eksponuojamos Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos Viktoro Janiselio, Kazio Vilimo ir kt. darytos į Irkutsko sritį ir Krasnojarsko kraštą ištremtų Lietuvos gyventojų fotonuotraukos.
Su šiais ir kitais dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo skaityklose.
Informacijos šaltinis: https://www.archyvai.lt/lt/lya/saltas-1948-uju-pavasaris.html
Jau keturioliktą kartą lietuviai, išsibarstę skirtingose Europos šalyse, tačiau neabejingi savo kalbai, kultūrai, bendrystei, susitiks ant simbolinio „Draugystės tilto“ – užsienio lituanistinių mokyklų sąskrydyje, kuris šiemet įvyks Danijoje, Vejle mieste.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-05-24-simtmecio-lituanistinis-saskrydis-draugystes-tiltas-danijoje/170067
Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. – Olga Posaškova)
Balandžio 24–27 d. Seimo rūmuose posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija intensyviai, sutelktai, vieningai dirbo ir baigiamojoje spaudos konferencijoje pristatė 9 rezoliucijas:
Rezoliucija „Dėl pasiruošimo 2018 m. šimtmečio dainų šventei „Vardan tos…“
Rezoliucija „Dėl vaiko teisių apsaugos“
Rezoliucija „Dėl pasaulio lietuvių dalyvavimo Lietuvos Respublikoje vykstančiuose rinkimuose“
Rezoliucija „Dėl lietuvių meno ir kultūros puoselėjimo“
Rezoliucija „Dėl lietuvių tautinės tapatybės išsaugojimo“
Rezoliucija „Dėl migracijos politikos“
Rezoliucija „Dėl pilietybės išsaugojimo“
Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotas
Švietimo mainų paramos fondo įgyvendinamas projektas
„Tobulėk. Auk. Pažink. Kurk“
kviečia užsienio lietuvių vaikus atvykti į vasaros stovyklas Lietuvoje Plačiau…
Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojos Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektą (Nr. XIIIP-2069), kuriuo siekiama patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus. Plačiau…
Gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo 2018 metų Nacionalinio diktanto nugalėtojus.
Dėl raštingiausiojo vardo buvo varžomasi trijose kategorijose – moksleivių, suaugusiųjų ir užsienio lietuvių. Šiemet diktantą Lietuvoje ir užsienyje rašė apie 30 tūkstančių žmonių. Pirmame etape dalyviai rašė kunigo ir pranciškonų vienuolio Juliaus Sasnausko tekstą „Vienkartinumas“. Finalo dalyviai rašė Nacionalinės kultūros ir meno bei daugelio literatūros premijų laureato, beveik dvidešimties poezijos ir prozos knygų autoriaus Donaldo Kajoko tekstą „Grok, Jurgi, grok“.
Į konkurso finalą buvo pakviesta 117 žmonių, padariusių ne daugiau kaip keturias klaidas. Plačiau…
2018 m. balandžio 25 d. Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjuje vyko Lietuvių kalbos išleistos monografijos „Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos“ pristatymas. Dalyvavo monografijos autorės: prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Asta Leskauskaitė, dr. Vilija Ragaišienė irdr. Nijolė Birgelienė. Plačiau…
„Kitos profesijos man netiktų. Aš, dirbdamas pedagoginį darbą, visiškai nepavargstu. Man darbas yra kaip savotiškas hobis, kuriam reikalingi aktoriniai sugebėjimai ir nuolatinė improvizacija“, – pasakoja pirmosios Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijos laureatas prof. Vidas Kavaliauskas.
Daugiau skaitykite: https://www.emokykla.lt/titulinis/pradzia/lituanistinio-svietimo-destytojo-premijos-laureatas-prof-v-kavaliauskas-dirbdamas-pedagogini-darba-visiskai-nepavargstu/16155?home=true
Ketvirtadienį, balandžio 19 d., 14.30 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė įteiks 2017 metų mokytojo premijas. Šiemet, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, skirtos 6, o ne 5, kaip įprastai, Metų mokytojo premijos. Vienos premijos dydis – 4 560 eurų.
Premija skiriama mokytojams už praktinės veiklos nuopelnus, aktyvų ir kūrybišką darbą, jų mokinių pasiekimus, pilietiškumo, bendražmogiškų vertybių ugdymą, aktyvų dalyvavimą ne tik mokyklos bendruomenėje, bet ir visuomenėje. Plačiau…
| Nors raidžių nedaug, bet jos sukuria daugybę žodžių.
Laktancijus |
