Bendra informacija – Page 22

Skirtos lėšos užsienio lituanistinėms mokykloms

Įvairioms užsienio lietuvių mokyklų neformalioms lituanistinio švietimo veikloms Švietimo ir mokslo ministerija šiemet skyrė apie 160 tūkst. Eurų. Daugiausia lėšų atiteks mokinių vasaros stovykloms, edukaciniams-kultūriniams renginiams, pažintinėms kelionėms Lietuvoje, lietuviškų mokyklų mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir kitoms mokyklų reikmėms.

Užsienio lietuviškų mokyklų neformaliojo lituanistinio švietimo projektų konkursą ŠMM organizuoja kasmet. Juo siekiama skatinti užsienio lietuvius, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius mokytis lietuvių kalbos, Lietuvos valstybės istorijos, kultūros, pažinti Lietuvą, taip pat sudaryti sąlygas saviraiškai lietuvių kalba, stiprinti ir puoselėti lietuvybę. Plačiau…

„Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje laidoje „Atvykstančių ir sugrįžusių iš užsienio mokinių ugdymo organizavimo specifika“

Š. m. kovo 22 d. (ketvirtadienį) 14.00–14.45 val. „Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje vaizdo transliacijoje „Atvykstančių ir sugrįžusių iš užsienio mokinių ugdymo organizavimo specifika“.

Transliacijoje kviečiami dalyvauti bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai, mokiniai, tėvai bei visi, norintys susipažinti su atvykstančių ir sugrįžusių iš užsienio mokinių ugdymo organizavimu. Plačiau…

Lituanistikos likimas – ne lituanistų rankose

Švietimo ir mokslo ministerijai pradėjus rengti pasiūlymus keturių institutų – Lietuvos istorijos (LII), Lietuvių kalbos (LKI), Lietuvių literatūros ir tautosakos (LLTI) bei Lietuvos kultūros tyrimų (LKTI) – pagrindu įkurti Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą, šios srities mokslininkai perspėja, kad lituanistiniams institutams vietos po saule nenumatyta.
Plačiau…

Tarptautinės vaikų knygos dienos laukiant. Šventinis kreipimasis 2018

Artėja Tarptautinė vaikų knygos diena, minima balandžio 2 dieną. Kviečiame lietuvių kalba skaityti šių metų šventinį kreipimąsi, kurį parašė latvių rašytoja Inese Zandere. Dailininkas Reinis Petersons piešė šių metų plakatą.
Plačiau…

Skelbiamas kvietimas teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų finansavimo

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija skelbia kvietimą iki 2018 m. balandžio 15 dteikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų dalinio finansavimo.
Plačiau…

Interaktyvus trumpametražis muzikinis filmas „Knygnešio kelias“

Kovo 16-ąją – Knygnešio dieną– pristatytas interaktyvus trumpametražis muzikinis filmas „Knygnešio kelias“, kurio muzikinio takelio autoriai „G&G Sindikatas“. Filmo kūrėjai kviečia patirti dvi istorijas ir filmą valdyti patiems, pasirenkant, kurią istoriją stebėti.

Filmą galima išbandyti interneto svetainėje www.knygnešiokelias.lt. Plačiau…

Dalijanti lietuvių kalbos komuniją

Vilma Leonavičienė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Lietuvių kalbos ir kultūros centro (LKKC) vadovė, penkiolika metų moko į mūsų šalį atvykusius užsieniečius lietuvių kalbos. Savo pašaukimą ji aiškino kalbininko Vytauto Kardelio filosofine idėja: žodis „komunikacija“ kilęs iš žodžio „komunija“ – tai yra veiksmas, kai su kitais dalijiesi savo kalba, nesvarbu, kokia tavo odos spalva, religija ar šalies klimatas.
Plačiau…

Lietuviški lobiai nyksta užsienyje

Užsienio valstybėse, kuriose gyveno ir tebegyvena mūsų tautiečiai, yra sukaupta nemažai išliekamąją vertę turinčio lietuviško dokumentinio paveldo. Tačiau konstatuojama, kad nemažai šio mūsų tautos turto pamažu nyksta.
Plačiau…

Adolfo Ramanausko-Vanago metai. Virtuali paroda „Gyvenimu liudijęs laisvę“

Beveik dešimt metų – iki 1953 m. – trukusiame ginkluotame partizaniniame kare subrendo ir Pietų Lietuvos srities partizanų vado, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kaip partizanų organizatoriaus, sąmoningo kovotojo ir vado talentas, tvirtas įsitikinimas pasirinkto sunkaus ir pavojingo laisvės kovotojo kelio tikslingumu, teisingumu ir teisėtumu. A. Ramanauskas-Vanagas, Pietų Lietuvos srities partizanų laikraščio „Partizanas“ 1950 m. rugsėjo 28 d. numeryje publikuotame straipsnyje „Pogrindžio prasmė“, rašė: „Pogrindis yra visos tautos teisingiausias valios reiškėjas pasaulio akyse, pogrindžio veikimas, kova su priešu yra lyg demonstravimas visam pasauliui, jog Lietuva nesutinka būti bolševikinė, jog ji pasiryžusi kautis žūtbūtinę kovą, norėdama išsivaduoti iš okupacijos jungo. Pogrindis – tai organizuota geriausių tautos sūnų ir dukrų kova ir protestas prieš smurtą“.
Plačiau…

Lietuvių autorius verčiantys italai: Lietuva yra mano gyvenimo dalis, lietuvių kalba – tai vieta, kurioje man gera

Maišydami Romos gatvėmis ir žvalgydamiesi nuo vienos barokinio namo sienos prie kitos su viltimi perskaityti reikalingos gatvės pavadinimą, italai, lietuvių kalbos tyrinėtojai ir vertėjai – profesorius Pietro Umberto Dini ir jo studentas, lingvistikos mokslų daktaras Adriano Cerri Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT lietuviškai pasakojo apie šios kalbos archajiškumą moderniame pasaulyje, apie mėgstamų Lietuvos rašytojų kūrinius ir ryšį su Lietuva. „Apie Lietuvą buvau girdėjęs ir daugiausia matęs iš pašto ženkliukų. Mano tėvelis kolekcionavo tarpukario metų pašto ženkliukus, tarp kurių buvo ir Lietuva“, – lietingą Romos vakarą pasakojo Pietro U. Dini, Pizos universitete dėstantis baltų filologiją, lietuvių kalbą ir kultūrą, bendrąją lingvistiką bei vertimo teoriją.
Plačiau…