Užsienio lietuviams – Page 14

Nutarimas dėl didžiųjų klaidų paskelbtas negaliojančiu, bet kalbos taisyklingumo reikalavimai neatšaukti

2019 m. sausio 31 d. Kalbos komisija priėmė nutarimą Nr. N-2 (133) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 68 „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“ pripažinimo netekusiu galios“.

Šis Kalbos komisijos sprendimas neatšaukia nei taisyklingumo reikalavimų, nei pareigos viešojoje kalboje laikytis bendrinės kalbos normų.

Visi minėto nutarimo sąraše teikti žodžių reikšmių, žodžių sandaros, sintaksės (linksnių, prielinksnių, sakinio dalių ir sakinių jungimo, žodžių tvarkos), tarties atvejai ir toliau laikomi klaidomis. Buvęs Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas kaip Kalbos klaidų sąrašas teikiamas Kalbos komisijos svetainėje (http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos).

Primintina, kad daugiau patarimų, rekomendacijų kalbos klausimais galima rasti Konsultacijų banke, „Kalbos patarimų“ knygose, kituose norminamuosiuose leidiniuose.

Kalbos normos peržiūrimos nuolat, artimiausiu metu planuojama paskelbti tarties, rašybos,  skyrybos ir kt. rekomendacijas.

Informacijos šaltinis: http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/nutarimas-del-didziuju-klaidu-paskelbtas-negaliojanciu-bet-kalbos-taisyklingumo-reikalavimai-neatsaukti

„Varpui“ –130

Sausio 31-ąją sukanka 130 metų, kai pradėtas leisti lietuviškas žurnalas „Varpas“, atlikęs žymų vaidmenį visuomeniniame Lietuvos gyvenime. Varpininkai dėjo pastangas, kad būtų panaikintas lietuviškos spaudos draudimas, daug dėmesio skyrė knygnešystės sąjūdžiui, knygų ir periodikos leidimui bei platinimui.
Plačiau…

Į Lietuvą atkeliauja Urugvajaus lietuvių sukaupti archyviniai dokumentai

Urugvajaus lietuvių sukaupti archyviniai dokumentai
Bertos Tilmantaitės nuotr. / Urugvajaus lietuvių sukaupti archyviniai dokumentai

Iš Urugvajaus į Lietuvą keliauja daugiau negu 20 kg archyvinės medžiagos, surinktos iš ten gyvenančios lietuvių bendruomenės.

Tarp gabenamų dokumentų – pirmieji Urugvajuje leisti lietuviški laikraščiai „Darbas“, „Laisvoji Lietuva“, „Urugvajaus lietuvių kolonijoje“, „Naujoji banga“, taip pat tarpukario lietuvių susirašinėjimai su Pietų Amerikos lietuviais, visas Urugvajaus lietuvių bendruomenės archyvas – minėjimų, susirinkimų, kongresų fotografijos, teatro, renginių afišos, diplomatų kalbos. Plačiau…

Stavangerio deklaracija: ar skaitymas popieriuje ir ekrane skiriasi?

Dėstytojai, mokytojai ir kiti pedagogai turėtų atsižvelgti į tai, kad spartus ir neapgalvotas knygų, popieriaus ir pieštukų atsisakymas mokymo procesuose juos keičiant skaitmeniniais ekranais nėra neutralus. Išskyrus atvejus, kai skaitmeninės mokymosi priemonės yra kruopščiai apgalvotos ir sukurtos, skaitymo popieriuje atsisakymas gali lemti vaikų skaitymo ir kritinio mąstymo įgūdžių raidą.
Plačiau…

Donatas Puslys. Mes prisimename

Šią savaitę socialiniuose tinkluose regėjome gausybę nuotraukų, kuriose žmonės fotografavosi rankose laikydami užrašą „We Remember“ („Mes prisimename“). Nenuostabu – šios nuotraukos yra skirtos Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai, kuri minima sausio 27-ąją. Šią dieną 1945 metais buvo išvaduota Aušvico-Birkenau mirties stovykla, tapusi Holokausto tragedijos simboliu. Nuo 2005-ųjų minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena, anot ją paskelbusių Jungtinių Tautų, yra skirta ne tik prisiminti 6 mln. nužudytų žydų, tačiau ir kalbėti apie Holokausto edukaciją kaip priemonę užkirsti kelią genocidui ateityje.
Plačiau…

Laima Vincė. Nutildyta mūza. Apie Matildos Olkinaitės gyvenimą ir poeziją

1941-ųjų liepos pradžioje, gražią saulėtą dieną, kelyje, vedančiame iš Panemunėlio miestelio į Kavoliškį, ant dviračių pasirodė būrys baltaraiščių (daugiausia lietuviai, bendradarbiavę su okupacine nacių valdžia). Palikę dviračius miške kitapus kelio, priešais nuošalią ūkininko Petro Šarkausko sodybą, jie ėmėsi kasti griovių. Iš tolo, pasilypėjęs ant šieno kupetos, juos stebėjo ūkininkas, jo mažoji mergaitė ir samdinys.

Plačiau…

Elena Bradūnaitė-Aglinskienė apie išeivijos kultūrinį gyvenimą

Baigiantis 2018 metams,  „Mokytojo TV“, tęsdama pamokų ciklą „10 Lietuvos valstybės dešimtmečių“, kvietė dalyvauti tiesioginėje vaizdo pamokoje „Išeivijos kultūrinis gyvenimas“. Pamoką vedė etnologė, JAV lietuvių bendruomenės veikėja, Kalbos premijos laureatė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Kviečiame žiūrėti laidos įrašą.

mokytojotv

Stanisław Małachowski-Łempicki. Adomas Mickevičius ir laisvoji mūrininkystė

Stanisławas Małachowskis-Łempickis (1884–1959) – lenkų teisininkas, religijotyrininkas, laisvosios mūrininkystės (masonų) istorikas. Baigė teisės mokyklą Peterburge, dirbo Senato sekretoriate. Kelerius metus tarpukariu gyveno Vilniuje. Masonijos istoriją pradėjo tyrinėti apie 1920 m. Iš viso išleido septynias knygas ir publikavo keliolika straipsnių laisvosios mūrininkystės tematika. Lietuviškai 2009 m. išleistas jo veikalas „Masonai buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, 1776–1822: istorija ir šaltiniai“ (vertė Ž. Norkūnas).

Daugiau skaitykite: http://www.satenai.lt/2018/12/21/adomas-mickevicius-ir-laisvoji-murininkyste/

 

Diskusija „Ar pasaulio lietuviui išmokti ir išsaugoti kalbą – iššūkis?“

Sausio 23 d. 18 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, Didžiojoje salėje, II aukšte vyks diskusija „Ar pasaulio lietuviui išmokti ir išsaugoti kalbą – iššūkis?“. Diskusija skirta Pasaulio lietuvių metams!

Diskusijoje dalyvaus – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė, lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų dalyvis argentinietis Emanuel Giacoia, Autralijos, Lenkijos, Singapūro lituanistinėse mokyklose dirbusi Sandra Jeglinskė, lietuvių mokykloje Vašingtone dirbusi, kitakalbių dėstytoja Birutė Grašytė, Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoja Greta Botyriūtė.

Informacijos šaltinis: https://svietimas.vdu.lt/renginiai/diskusija-ar-pasaulio-lietuviui-ismokti-ir-issaugoti-kalba-issukis/

E. Vaitkaitienė Mes neatsisveikinam, mes sakom: „Iki pasimatymo Airijoje!“

Monaghano lituanistinė mokykla „Lietuvos vaikai“ jau skaičiuoja 12-uosius savo gyvavimo metus. Labai džiaugiamės, kad jau turime buvusių mokyklėlės mokinių, kurie baigę studijas sugrįžta ir savanoriškai prisijungia prie mokyklos bendruomeninės veiklos, dalinasi savo žiniomis bei patirtimi su jaunesniąja karta, taip užtikrindami lietuvybės tęstinumą. Plačiau…