Emigracija ne toks baisus velnias kaip yra piešiamas. Gyventojų judėjimas bei kėlimasis iš vienos vietos į kitą yra bendras pasaulinės istorijos reiškinys. Lietuvių tauta šiuo atveju nėra išimtis. Tai judėjimo procesai, kurie šiandien nėra kokie nors ypatingesni, nei buvo XIX a. pab.–XX a. pr. Kas pakito nuo to laiko? Gyvenimo sparta, atstumai kiti, geografija platesnė, nebėra „geležinių uždangų“. Naujųjų technologijų dėka dauguma šalių atrodo „ranka pasiekiamos“. Nukeliavimas į kitą pasaulio kraštą pasidarė paprastesnis nei kažkada anksčiau… Atstumas – nėra iššūkis, globalizacija mesteli gerokai didesnius iššūkius. Gyvendami svečioje šalyje, tampame dvigubos tapatybės žmonėmis. Tenka pripažinti, kad niekur nuo to nedingsime. Ir tik nuo mūsų priklauso, kiek to lietuviškumo bus mumyse, mūsų vaikuose. Kaip augs ir kur prigis mūsų vaikų šaknys, ar taps tikrojo ąžuolo šaka, kaip subrandins vaisių, išpuoselėtas, išsaugos gilę. Ar priklausys tam tikram kamienui? Ar šakomis išraižys istoriją, o savo šakelėms leis stiebtis į dangų, skleisti pumpurus ir žaliuoti? Plačiau…
Užsienio lietuviams – Page 15
Nacionalinis diktantas 2019
Nacionalinis diktantas šiemet vyks kovo 8 dieną, penktadienį, 11 valandą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir internetu.
Tradiciškai diktantą bus galima rašyti mokyklose, bibliotekose, savivaldybių salėse. Rašyti diktantą kviečiami ir įmonių bei organizacijų atstovai, jie tai gali daryti savo patalpose. Užsienio lietuvių bendruomenės iš organizatorių gaus diktanto įrašą ir diktantą galės rašyti patogiu laiku – kovo 9-10 d.
Plačiau…
Su darbo vizitu Airijoje viešintis Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis šiandien, sausio 19 d., lankėsi Airijos lietuvių bendruomenės lituanistinėje mokyklėlėje „Keturi vėjai“, kur susitiko su mokyklos mokytojais bei vedė pamoką vyresniųjų klasių moksleiviams.
Pauliaus Žeimio nuotr. Plačiau…
2018 m. rugsėjo 1-ąją Seinuose (Lenkija), kai buvo minimas Seinų vyskupijos 200 metų jubiliejus, prie Vyskupų rūmų atidengtas memorialinis ženklas buvusiam Seinų vyskupui Antanui Baranauskui atminti – Anykščių rajono savivaldybės dovana.
Vilniečio skulptoriaus Mariaus Zavadskio kūrinyje – atverstoje knygoje – įrašytas poemos „Anykščių šilelis“ fragmentas lietuvių ir lenkų kalbomis bei liudijimas apie tai, jog Vyskupų rūmai buvo paskutinioji A. Baranausko veiklos ir gyvenimo vieta.
Informacijos šaltinis: http://www.baranauskas.lt/lt/left/naujienos/2018-ieji-muziejuje/
autor. Renata Česnavičienė ir Darius Janutis, LRVK
Sausio 15 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių. Ministerijai jis vadovaus ketvirtą kartą.
Premjeras linkėjo ministrui rinktis aktyvios veiklos, bendravimo ir švietimo bendruomenės telkimo kelią, pelnyti visuomenės palaikymą.
„Ateinu su nuostata – tartis su visa švietimo bendruomene. Ne vadovauti, o stebėti, patarti, padėti. Tai nėra lengva, ypač šiais, rinkimų metais. Bet sustoti šiandien jokiu būdu negalime, reikia eiti į priekį. Viliuosi, kad tapsime bendraminčiais. Kiekviena diena yra didelė dovana, o pats didžiausias stebuklas – žmogus, jo augimas. Švietimas turi visas priemones, padedančias jam augti. Manau, mums pavyks įgyvendinti Vyriausybės planus, ir numatyti rezultatai bus pasiekti. Stengsimės judėti į priekį ir sukurti palankią nuotaiką švietimo bendruomenėje – daugiau pasitikėjimo ir bendradarbiavimo“, – sakė ministras A. Monkevičius.
Algirdas Monkevičius gimė 1956 m. kovo 29 d. Rietave. Šiaulių pedagoginiame institute įgijo matematikos ir fizikos mokytojo specialybę. Yra dirbęs mokytoju, švietimo skyriaus vedėju, mokyklos direktoriumi, buvo Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, Seimo narys, 2015–2019 m. Mykolo Romerio universiteto rektorius. Švietimo ir mokslo ministro pareigas prieš tai ėjo 2000–2001, 2001–2004 ir 2006–2008 m.
Algirdo Monkevičiaus šeimoje užaugo trys vaikai – duktė ir du sūnūs, žmona Jovita taip pat yra pedagogė.
Informacijos šaltinis: https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/ministras-pirmininkas-saulius-skvernelis-pristate-svietimo-mokslo-ir-sporto-ministra-algirda-monkeviciu
2018 m. gruodžio 10 d. Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei įteikta Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija. Atsiimdama šį apdovanojimą, laureatė kalbėjo: „Tą premiją noriu priimti ne savo vardu – o savo tėvų, mokytojų ir vadovų, kurie mane, augančią Amerikoje, išmokė lietuviškai kalbėti. Per kalbą jie mane išmokė mylėti Lietuvą, jos tautosaką, istoriją ir grožinę literatūrą. Dovanodami tą kultūrinį kraitį, jie mane ir visą mano kartą labai praturtino.“
Plačiau…
Straipsnyje apžvelgiamas veiksmažodžio kentėti vartojimo tyrimas, atliktas remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu (DLKT), sudarytu Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre. Šiuo tyrimu siekta pasižiūrėti, kas – subjektas – ir dėl (nuo) ko – priežastis – dažniausiai gali kentėti. Ar kenčia tik žmogus, ar kentėti gali ir kitos gyvos būtybės ar negyvi daiktai? Iš aptartų veiksmažodžio kentėti vartojimo atvejų matyti polinkis plėsti nagrinėto veiksmažodžio reikšmę subjekto atžvilgiu.
Plačiau…
Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai.
Plačiau…
Metų paskaita lituanistui
2018 m. gruodžio 28 d. Vilniaus universiteto Vinco Krėvės auditorijoje vyko tradicine tapusi Metų paskaita lituanistui, skirta ne tik užbaigti į praeitį nueinančius 2018-uosius – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio – metus, bet kartu pasidžiaugti prasmingais darbais, pasiektais laimėjimais ir pasisemti naujų įžvalgų ir idėjų. Plačiau…
Kelias savaites – nuo sausio 10 d. iki vasario 20 d. – portale www.lzinios.lt vyks balsavimas dėl 2018-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio. Tokie rinkimai Lietuvoje rengiami jau antrą kartą. 2018 m. vasario 21 d. buvo paskelbti 2017-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. 2017-ųjų Metų žodžiu internautai išrinko ŠVAISTUOMENĘ, komisija nubalsavo už NUOŠLIAUŽĄ. 2017-ųjų Metų posakiu ir komisija, ir interneto balsuotojai pripažino LAIKAUSI KAIP GEDIMINO KALNAS.
Plačiau…
Paieška svetainėje
| Nuo žmogaus kultūrinio lauko pareina ir jo svajonės. Kiek tos svajonės siaurutytės, egocentriškos, o kiek jos vis dėlto žmogiškos? Tai priklauso nuo akių atvirumo pasauliui. Bet jeigu nėra pagrindų, tai akys labai mažai pastebi.
Meilė Lukšienė |
© 2025 Ugdymo plėtotės centras