Skaitymas ir rašymas yra du neatsiejami dalykai – jeigu nori rašyti, reikia daug skaityti, o jei daug skaitai, yra didelė tikimybė, kad vieną dieną kils mintis ir pačiam kažką parašyti. Rašančių žmonių Lietuvoje tikrai nemažai, tačiau aptikti paauglio parašytą knygą yra tikra retenybė. Bet argi ne mokykloje ir prasideda rašytojo kelionė? Ten, kur rašymas yra kasdienybė, ten, kur perskaitoma daugiausiai knygų? Literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“ imasi ieškoti rašančių mokinių ir padėti jiems priartėti prie svajonės tapti tikrais rašytojais išsipildymo.
Mentorystės konkursas „Mano knyga bus!“ ieško rašančių dvylikos – aštuoniolikos metų mokinių, kurie turi parašę knygos rankraštį ir nori pasidalinti savo tekstais su kitais. Kitaip nei įprasta rašymo konkursams, „Vaikų žemės“ konkursas rašančius apdovanoja ne piniginėmis premijomis ar kitokiomis materialiomis dovanomis – nugalėtojams atiteks viena iš trijų literatūrinių draugysčių su Lietuvoje publikuotais autoriais.
Kaip teigia vienas literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ įkūrėjų Justinas Vancevičius, toks apdovanojimas jaunajam rašytojui yra gerokai svarbesnis nei koks nors planšetinis kompiuteris – šis apdovanojimas yra galimybė užmegzti draugystę su tuo, kas jau yra įgyvendinęs jauno žmogaus svajonę tapti rašytoju. Visai nenuostabu, kad daugybė rašytojų pasakoja rašę nuo ankstyvos paauglystės, bet knygomis jų rašymas pavirto tik gerokai vėliau – svajonės pasimeta, kai niekas nors truputį nepadeda joms išsipildyti. O kas geriau gali padėti patikėti ta svajone, jei ne gyvas rašytojas, kuris kažkada taip pat svajojo, kaip ir tas šiandieninis rašantis paauglys.
Visai neseniai paskelbtas mentorystės konkursas „Mano knyga bus!“ jau sulaukė nemažo susidomėjimo, – sako J. Vancevičius. – Nežinome, kiek tų besidominčių iš tikrųjų dalyvaus konkurse, bet jei kažkuo domimasi, reiškia, kad tai įdomu, kad tai naudinga, o toks ir yra mūsų tikslas – atrasti tuos literatūros pažinimo kampus, kurie sudomina vaikus ir paauglius. Plačiau…