Daugeliui mūsų šis vardas asocijuojasi su bedievyste, nenuilstamu kovingumu ir… nešvankybėmis. Kas ir koks jis buvo? Šiame straipsnyje nepretenduojama į išsamias studijas apie bene garsiausią Apšvietos amžiaus asmenį, jo nuveiktus darbus. Tiesiog tai bandymas, greičiau eskizas, parodantis tai, ką jau linkstame pamiršti ir trumpas pasakojimas apie garsiojo prancūzo gyvenimo istoriją.

Plačiau…

Amerikiečių rašytojas fantastas Ray Bradbury, būdamas vos dvylikos, nusprendė tapti rašytoju ir to atkakliai siekė. Būdamas 27 metų, išleido pirmąją trumpų apsakymų knygą „Tamsus karnavalas“, o po šešerių metų pasirodęs romanas „451 Farenheito“ bei 1957 išleistas „Pienių vynas“ rašytojui pelnė pasaulinę šlovę. Be romanų bei apsakymų, rašytojas taip pat rašė poeziją ir scenarijus kino filmams. Jis taip pat buvo dailininkas ir architektas. Menininko 95-ojo gimtadienio proga skelbiame pokalbį, parengtą pagal skirtingus interviu.
Plačiau…

Ar šiltoje pirkioje apšerkšnijusios žiemos vakarą, ar naujoje terasoje besileidžiant saulei, istorijos apie Eglę, Kastytį, piktas pamotes, trečią brolį Joną ar pusnynuos miegančius nykštukus šimtus metų pasakojamos vėl ir vėl. Tie patys žodžiai, su kuriais augo mūsų seneliai ir proseneliai, džiugina vaikus ir šiandien. O kad pasakoriams būtų lengviau tas istorijas atsiminti, leidykla „Nieko rimto“ išleido naują pasakų rinkinį – „Trys laimės“, kurį spalvingomis iliustracijomis papuošė dailininkas Aidas Paberžis.
Plačiau…

Birželio 26 d. Petrašiūnų kapinėse, Rašytojų panteone, amžinam poilsiui atgulė išeivijos žurnalistas, rašytojas, radijo laidų vedėjas Bronys Raila (1909–1997) ir jo žmona Daneta (1910–2010).
Plačiau…

Viena žymiausių šalies lietuvių literatūros mokslininkių ir viena iškiliausių nūdienos Lietuvos asmenybių profesorė Viktorija Daujotytė, nors jau kuris laikas nebeprofesoriauja, pavyzdingai aktyviai tebegyvena akademinį gyvenimą – kasmet sulaukiame skirtingų leidyklų išleistų profesorės monografijų, studijų, kultūros gimtį ir būtį apmąstančių veikalų… Nepaisant to, vis aiškiau matome ir lig šiol neturėtos lietuvių literatūros kūrėjos – Viktorijos Daujotės žingsnius. Literatūros pasaulį jau kiek ankstėliau profesorė nustebino kupinomis poezijos žemaitiškai rašytomis knygomis „Balsai ūkuose“ ir „Gyvenu viena“, o juk esame sulaukę ir dar vienos – V.Daujotės sentencijų ir trieilių knygos „Užrašyta“, kurią išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Plačiau…

Šį mėnesį dažnai prisimenamas 1940-ųjų rugpjūtis, padėjęs galutinį tašką nepriklausomos Lietuvos egzistavimo istorijoje. Prisimenami ir tie 20 Liaudies seimo delegatų, vykusių į Maskvą prašyti, kad stalininė imperija aneksuotų okupuotą valstybę. Pusė iš jų buvo atviri Lietuvos priešai – buvę pogrindžio komunistai. Kitą dalį sudarė visuomenei žinomi inteligentai. Šiandien pakalbėkime apie vieną jų – rašytoją Antaną Venclovą.
Plačiau…

Petras Vaičiūnas, kurio 125-ąsias gimimo metines Lietuva minėjo liepos mėnesį, – spalvinga asmenybė, savo gyvenimą ir kūrybą skyrusi atgavusiai Laisvę ir Nepriklausomybę Tėvynei. Į dvidešimto amžiaus antrojo dešimtmečio literatūrą atėjęs kartu su Baliu Sruoga, Vincu Mykolaičiu-Putinu, Kaziu Binkiu, Faustu Kirša, Ignu Šeiniumi, Jurgiu Savickiu, veikiamas Maironio, Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Vaižganto idėjų, turėjo savitą pakilų ir įsakmų patrioto balsą, taip reikalingą atgimusiai Tėvynei.
Plačiau…