Ir vienaip, ir kitaip, ir vienu pjūviu, ir kitu išnagrinėję pasaulyje tarptautiniu mastu atliekamų mokinių pasiekimų tyrimų rezultatus, kiekvienos suinteresuotos šalies švietimo politikai, ekspertai, praktikai vis ieško kelių ir būdų, kaip gerinti padėtį „savo darže“.
Plačiau…

Lietuva pagaliau priartėjo prie Europos kalbos technologijų išvystymo vidurkio.
Ekspertai mano, kad kalba turi specialią vietą tarp kitų komunikacinių sistemų – ji yra visiškai žmogiška ir tik ji garantuoja visavertį žmonių bendravimą. Lingvistė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Rūta Petrauskaitė įsitikinusi: žmonėms geriausia informaciją kurti, kaupti ir perteikti žmonių kalbos tekstu, kad ir koks sudėtingas ir painus informacijos būdas tai būtų.
Plačiau…

2000-ųjų spalio 1, 2 d. Vilniuje įvyko istorinis trijų Nobelio premijos laureatų – Gunterio Grasso, Czeslawo Miloszo ir Wyslawos Szymborskos – susitikimas.Rašytojai dalyvavo diskusijų cikle „Lietuvių, vokiečių ir lenkų pokalbiai apie atminties ateitį“, surengtame praėjus dešimčiai metų po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo.G.Grassas perskaitė specialiai Vilniaus susitikimui parašytą tekstą „Aš prisimenu…“, kurį siūlome prisiminti. Galite įsitikinti, kad šis tekstas per 15 metų visai nepaseno.
Plačiau…

Sigitas Parulskis
Diena ne veltui
Čežėdamas sąvaromis ir sklendėmis liftas švelniai dunkstelėja pirmajame aukšte. Po skelbimų lenta kabo dėžutė su užrašu „Naudotas baterijas mesti čia“. Įtaisytas paslenkamas dangtelis: uždaromas čekštelėja tarsi mažytė giljotina su miniatiūriniais ašmenimis, nukertančiais paskutines nakties gijas.
Plačiau…

Balandžio 13-osios rytą eidamas 88-uosius metus, Liubeke (Vokietija) mirė rašytojas Günteris Grassas. Menininkas yra daugybės apsakymų, romanų ir eilėraščių autorius, išgarsėjęs 1959 m. romanu „Skardinis būgnelis“.
1999-aisiais už visus savo nuopelnus G. Grassas buvo apdovanotas literatūrine Nobelio premija.
Plačiau…

Tarytum „vakarietiškas liberalizmas“ turi būti į Lietuvą lėktuvais atskraidintas su muito prievole, tarytum jis neturėtų istorinių šaknų pačioje Lietuvoje! Į jas, tiesa, šiandieniniai Lietuvos liberalai (išskyrus istorikus) ir patys nedaug kreipia dėmesio. O juk liberalinė tradicija Lietuvoje turi savitų žymių – ne taip, kaip kai kur kitur, lietuviškasis liberalizmas nuo Daukanto, Basanavičiaus ir Kudirkos laikų buvo glaudžiai sutapęs su tautiniu atgimimu.
Plačiau…

Jis – kitoks. Iš pirmo žvilgsnio.

Koks – pasakyti labiausiai kliudo tie jo perdegę plaukai, švelniai, bet įsakmiai siaučiantys jį tokio kažkokio amžinojo lietuvių senolio aureole.

Plačiau…

Docentė Živilė Nedzinskaitė, pabaigusi VU Filologijos fakulteto klasikinės filologijos studijas, kurių metu gilinosi į antikos epochą, jos kultūrą, filosofiją, mokslo laimėjimus,vėliau susidomėjo senaisiais VU studentų konspektais ir Sarbievijaus poezija. Jos studijos įkvėpė pokalbiui apie klasikinės filologijos reikšmę, Sarbievijų ir Vilniaus universitetą.
Plačiau…

Šiurpių terminą pasiūlė literatūrologas Algis Samulionis, kuomet buvo svarstoma, kaip pavadinti vieno tradicinės ir šiuolaikinės tautosakos tyrinėtojos prof. dr. Gražinos Skabeikytės-Kazlauskienės disertacijos skyriaus analizės objektą.
Plačiau…

Prieš 130 metų, 1885-ųjų balandžio 16 d., Zastaučių kaime, netoli Mažeikių, pasiturinčio ūkininko šeimoje gimė lietuvių dramos tėvu vadinamas režisierius Juozas Vaičkus.
Plačiau…