Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotoja Virginija Babonaitė – Paplauskienė rašo: „Šiandieną noriu pasidalinti džiaugsmu ir pristatyti patį didžiausią ir unikaliausią Lietuvos literatūros ir kultūros istorijoje radinį – paties Maironio poezijos knygos „Pavasario balsai“ V leidimo maketą (1919), parengtą ant jau išleisto IV leidimo knygos (1913). Retas kuris žino, kad Maironis pats rengė, sudarinėjo, maketavo, redagavo naujas knygos „Pavasario balsai“ laidas.
Plačiau…

„Man atrodo, kad neblogai būtų susimąstyti. Nesiūlau niekam apie ką, nes terminas „susimąstyti“ liudija, kad galime tik patys savęs paklausti apie tai, kas svarbu ir kas mums labiausiai rūpi. Šito susimąstymo nepaprastai trūksta mūsų kultūroje ir galima palinkėti, kad kitąmet jis lengviau mums sektųsi“, – linki A. Sverdiolas.– LRT Televizijos laidai „Mokslo ekspresas“ sako prof. A. Sverdiolas.
Plačiau…

„Vaiko Konstitucija“– leidinys, parengtas, vadovaujantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, visų pirma skirtas vaikams, o taip pat ir jų tėveliams, seneliams bei mokytojams.
„Vaiko Konstitucijoje“ vaikai ras ne tik savo teises ir pareigas, bet ir naudingą informaciją apie tai, kur galima kreiptis pagalbos, pasidalyti sunkumais, nuo ko juos turi saugoti suaugusieji.
O vaikams svarbūs suaugę asmenys, turėdami šį dokumentą, dažniau atkreips dėmesį į mažųjų teises, pareigas, kalbės apie jas su vaikais, siedami pokalbius su šiandieninio gyvenimo situacijomis, aplinkybėmis ir įvykiais.
Plačiau…

Kazimieras Vijūkas-Kojalavičius – vienas žymiausių Vilniaus universiteto profesorių, pamokslininkas, retorinių, proginių, biografinių veikalų autorius. Pirmasis K. Kojalavičiaus išspausdintas veikalas „Retorikos pagrindai“ (Institutionum rhetoricarum pars prima [et secunda], typis Academiae Vilnensis Societatis Jesu, 1654) yra jo retorikos paskaitos, 1641–1642 mokslo metais skaitytos Kražių jėzuitų kolegijoje ir išleistos jo mokinio Kazimiero Daumanto. Plačiau…

Forume „Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui artėjant“, kuris vyko 2014 metų lapkričio 28 d. Vilniuje, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, buvo diskutuota be galo aktualiais klausimais. Plačiau…

Psichologė-psichoterapeutė Agnė Morkvėnaitė-Vasiliauskienė sako, kad daugelį šimtmečių sekamos, taip gerai mums visiems pažįstamos pasakos yra ne tik paprastos, naivios istorijos. Kiekvieną kartą sekant pasaką atsiveria kolektyvinės žmonijos patirties klodai, atsiskleidžia esminiai archetipiniai motyvai, gyvuojantys ir kiekvieno mūsų psichikoje. Plačiau…

Prabėgus keletui dienų nuo prozininko, dramaturgo, eseisto, Nacionalinės kultūros premijos laureato Romualdo Granausko (g. 1939) mirties, norisi dar kartą atsiversti paskutinę jo knygą „Trečias gyvenimas“ (2014). Tai tarytum 2011 m. išleisto novelių romano „Trys vienatvės“ aidas, kuriame gaudžia dešimt autoriaus gyvenimo etapų, išrašytų dešimtyje knygos skyrių. „Trečią gyvenimą“ sudaro to paties pavadinimo aštuonių skyrių apysaka ir esė „Žodžio paglostymas“. Pirmiausia turbūt kyla klausimas, kodėl būtent „Trečias gyvenimas“?
Plačiau…

Profesorės Viktorijos Daujotytės straipsnis, skelbtas  2009 m. žurnale Colloquia. 22, p. 139-142, nepraranda aktualumo. Kviečiame skaityti. Plačiau…