Sudėtinga įsivaizduoti išsivysčiusią valstybę, kurioje skaitymo mastai mažėtų. Skaitymo procesas tyrinėjamas daugelį metų, bet skaitmeniniame amžiuje iškilo poreikis į skaitymą pažvelgti kitaip – per labai sparčios naujųjų technologijų pažangos prizmę.
Tam tikslui 2014 m. buvo įkurtas Europos Sąjungos finansuojamas tarpdisciplininis Europos mokslininkų tinklas COST E-READ (Evolution of Reading in the Age of Digitization), į kurį susibūrę mokslininkai iš 33 pasaulio šalių vykdo skaitymo proceso tyrimus, susijusius su besikeičiančiomis technologijomis. Į šį tinklą įsitraukė ir Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto mokslininkai. Plačiau…
„Su giliu liūdesiu pranešame, kad šiandien mus paliko rašytoja Jolita Skablauskaitė (1950–2018) – prozininkė, poetė, dailininkė. Rašytojos gyvybė užgeso po sunkios ir ilgos ligos. Paskutinius savo gyvenimo metus ji praleido gimtajame Joniškyje esančiuose slaugos namuose, nes buvo reikalinga nuolatinė priežiūra,“ – pranešė Joniškio literatų klubas „Audruvė“.
Plačiau…
Ar islandų kalba nenuskęs anglų kalbos vandenyne, kartu nusitempdama visą islandų kultūros tapatybę, klausia „The Guardian“ korespondentas Jonas Henley.
Islandai iš daugelio kitų tautų išsiskiria tuo, kad, kai jiems prireikia naujo žodžio, jie jį retai kada „importuojasi“ iš svetimos kalbos. Vietoj to, islandų kalbos entuziastai nukaldina naują terminą, kurio šaknys siekia tolimus senovės skandinavų kalbos istorijos laikus: taip atsiranda naujadaras, kurio išvaizda, skambesys ir elgesys niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito islandų kalbos žodžio.
Plačiau…
Senosios lietuvių religijos branduolys irgi buvo Dievas, pabrėžia religijotyrininkas Dainius Razauskas. Apie svarbiausius senosios lietuvių religijos aspektus ir jų aktualumą šiuolaikinei visuomenei.
Plačiau…
„Kaip kito lietuvių kalbos leksika per pastarąjį šimtmetį? Kokie buvo svarbiausi išoriniai veiksniai, per šį šimtmetį paveikę mūsų kalbos žodyno sudėtį? Giliai nelendant į detales, pastaruosius 100 metų nesunku suskirstyti į tris etapus: 1) tarpukario – apie 22 metus, 2) sovietmečio – beveik 50 metų ir 3) atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės – jau 28-ti metai, “ – kalbėjo profesorė Evalda Jakaitienė 2018 m. vasario 15 d. VU Filologijos fakultete vykusiame šventiniame renginyje Vivat nostra Res Publica. Straipsnis parengtas pagal pranešimą ir spausdintas „Gimtosios kalbos“ vasario numeryje. Straipsnis skelbiamas autorei ir redakcijai leidus. Maloniai primename, kad žurnalas „Gimtoji kalba“ turėtų būti ant kiekvieno lituanisto darbo stalo. Prenumeruokime!
Plačiau…
Skelbiamas 2018 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas ir galimi skyrybos bei rašybos variantai. Originalus tekstas – pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt. Teksto rašybos ir skyrybos ypatumų paaiškinimus žr. VLKK.lt skyriuje Naujienos. Kitos naujienos. Diktanto įrašą žr. LRT mediatekoje (2018-03-02), diktorius – Marijus Žiedas.
Plačiau…
Pasibaigus Kazio Bradūno (1917–2009) metams, kalbamės su jo dukra, JAV etnologe Elena Bradūnaite-Aglinskiene, visus metus mums liudijusia, kad lietuvių kalba, literatūra, istorija, bendruomenės susitelkimas ir lietuviškumo puoselėjimas buvo išeivijos kultūrinio gyvenimo esmė.
Pokalbis skelbtas žurnalo „Gimtoji kalba“ vasario numeryje. Maloniai primename, kad „Gimtoji kalba“ turėtų būti ant kiekvieno lituanisto darbo stalo. Prenumeruokime!
Plačiau…
Pasirodė nauja Giedros Radvilavičiūtės esė knyga „Tekstų persekiojimas“. Autorę, pristatančią kūrinį ir bendraujančią su skaitytojas, buvo galima išvysti Vilniaus knygų mugėje, kuri ką tik baigėsi. Išskirtinę progą įvairiais kampais pažinti Nacionalinės premijos laureatę suteikė poetas Gytis Norvilas, per diskusiją vis nenurimęs ir spaudęs aštriabriaunę rašytoją, jo žodiais tariant, kaip per KGB tardymą.
Plačiau…
Artėjanti Kovo 11-oji skatina stabtelėti ir prisiminti Lietuvos nepriklausomybės kovas, laisvės kelius, visus, jais ėjusius ir vedusius. Stebėtina, kai ištvėrusieji karo, sovietmečio patirtis ir neteisybes sugeba išsaugoti orumą ir vidinę laisvę. Jų gyvenimo istorijos ir darbai tampa laisvės idėjos liudijimais. Lieka tikėjimas, jog egzistuoja kartas jungiantys, belaikiai, už trapią, kasdienišką žmogišką būtį tvirtesni ir tvaresni dalykai. Tokios mintys kyla ir skaitant atsiminimus apie prieš metus į Amžinybę išėjusią profesorę, literatūrologę Aldoną Vaitiekūnienę.
Plačiau…
| Nacionalinė kultūra, jos savimonė ir įsipareigojimas ją tęsti bei kurti yra švietimo pastato pagrindas.
Meilė Lukšienė |
