Daugeliui yra tekę matyti istorinių nuotraukų, kuriuose užfiksuoti pirmieji kompiuteriai, atliekantys dabartiniu supratimu labai primityvius veiksmus, bet dydžiu lenkiantys solidžią spintą. O norint į juos suvesti informaciją, buvo daromos specialios kortelės, kuriomis perforatoriumi būdavo tam tikrose vietose išbadomos skylutės, taip užkoduojant raidę ar skaičių. Vienoje kortelėje tilpdavo 80 baitų informacijos, tai yra maždaug tiek ženklų. „Tų kortelių būdavo krūva, didžiausi lagaminai“, ‒ šypsosi prof. L. Telksnys.
Plačiau…

Vasario 2 d. minime neoromantiko Bernardo Brazdžionio 110-ąsias gimimo metines.
Bernardas Brazdžionis (1907–2002) – vienas populiariausių lietuvių poetų, dar gyvas būdamas tapo monumentalia, beveik mitine figūra. Iš neoromantikų kartos jis išsiskyrė aiškiai skelbiama krikščioniškąja pasaulėjauta, aukštojo ir žemojo stilių derinimu, drąsiais kalbiniais eksperimentais, kurie suartino tradicinę krikščionišką ir avangardinę modernizmo poetiką.
Plačiau…

Užfiksuoti gausią donelaitianos sklaidą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje buvo suburta bibliografų darbo grupė, rinkusi, aprašiusi, sisteminusi visas naujausias publikacijas, taip pat retrospektyviai registravusi po 1964 m. skelbtą su Kristijonu Donelaičiu susijusią informaciją.
Plačiau…

Daugelis lietuvių pirmąjį mūsų šalies poetą iš Mažosios Lietuvos prisimena dėl garsiosios poemos „Metai“. Kristijonas Donelaitis – vienas svarbiausių mūsų literatūros klasikų, jo kūryba išskirtinė Europos literatūros istorijos kontekste. Mokslininkė dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė atskleidė K. Donelaičio ir pasaulinio garso kūrinių sąsajas, įrodė, kad jis gyveno intensyvų intelektualinį kūrėjo gyvenimą.
Plačiau…

Šiais metais lietuvių literatūros klasikei Ievai Simonaitytei sukanka 120 metų. Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė Ievos Simonaitytės metais. Tai gera proga prisiminti, kiek mums svarbi Ievos Simonaitytės kūryba, kuri po beveik 20 metų pertraukos sugrįžo į mokyklų programas.
Plačiau…

Jau Pusiaužiemis – pats žiemos vidurys. Tiksli šios senovinės šventės diena nėra žinoma, bet liaudies  kalendoriuje  ji tapatinama arba su sausio 25 diena (apaštalo Paulius atsivertimu), arba su vasario 2 d. (Grabnyčiomis). Pauliaus atsivertimas į krikščionybę , turintis visą teologinį pagrindimą, apraizgytas senųjų tikėjimų voratinkliu – liaudyje sakoma, kad tądien ne tik Paulius atsivertė į krikščionybę, bet ir žiemos miegu mieganti meška (barsukas, ežys) persiverčia ant kito šono. Patį vidurdienį ji atsibunda ir išeina į lauką pasidaryti; jei skaisčiai šviečia saulė, išsigąsta savo šešėlio ir grįžusi atgal į guolį ilgam įminga, dėl to pavasaris ilgai neateina.
Plačiau…

Kazys Bradūnas – vienas žymiausių XX amžiaus  antros pusės lietuvių poetų, priklausęs  garsiajai karo metų studentų ateitininkų „šatrijiečių“ kartai, karo išblokštai iš Lietuvos į emigracijas, prarastai partizaninėse kovose, nutildytai Sibire. Poetas yra šios kartos likimų liudininkas, ištikimybę jai saugojęs visą gyvenimą. Atgimimo pradžioje atvažiavęs į Lietuvą pirmiausiai aplankė bičiulių Mamaerto Indriliūno, Vytauto Mačernio gimtines ar žūties vietas, nusilenkė jiems ir savo jaunystei. Emigracijos dešimtmečiais  reiškęs ilgesį ir prieraišumą savo žemei, žadėjęs grįžti, kai tik Lietuva bus laisva, pažadą ištesėjo – 1995 metais sugrįžo gyventi į Lietuvą. Šis poeto šeimos gestas  daugelio, net ir toli nuo kultūros esančių eilinių žmonių, priimtas su nuostaba ir pagarba.
Plačiau…