Pavasarį pradėti naujųjų vadovėlių „Skaitiniai“ 5, 7, 9 klasėms darbai sėkmingai baigiami pagal paskelbtą grafiką. Vadovėliams įsigyti reikia užpildyti sąskaitą su lentele nurodant egzempliorių kiekį (atsisiųsti sąskaitą).
Plačiau…

Nuo seno žinome, kad konstrukcija kad su bendratimi tikslui reikšti yra netaisyklinga, įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Neabejotina, kad apie tai yra girdėję daugelis, tačiau vartosenoje, ypač sakytinėje kalboje, tokių konstrukcijų vis dar esama. Kalbant ir rašant apie šį nenorminį sintaksės atvejį paprastai vartojami sutrumpinti, apibendrinti pasakymai „kad su bendratimi“, „kad ir bendratis“, o šio junginio funkcija – tikslui reikšti – nutylima kaip savaime suprantamas dalykas.
Plačiau…

Pritraukta esu ir liksiu to Juozo Apučio imperatyvo: „Ieškok švytinčio krūmo!“ Taip ir pro rūsčiausią prozą prasišviečia poezija arba giliausi mitiniai archetipai: Justino Marcinkevičiaus „Liepsnojantis krūmas“ (1966), o po beveik keturių dešimtmečių J. Apučio švytintis krūmas iš esė „Ilgesio krūmas“ (2003). Viskas lyg ir paprasta: vieną neįprastai šiltą rudens vakarą pro pirkios langą (aišku, kad tai Zervynose) pievoje pasimato šviesulys, beveik baltas, su gelsvais atspindžiais. „Ne iš eilės, bet per trumpą laiką tas nekasdieniškas vaizdas pasirodė keletą kartų. Miškais nuėjau iki tos vietos. Tai buvo karklo krūmas, aplipęs pūkuotais „kačiukais“. Keista: pievoje krūmų buvo labai daug, o toks švytintis, ateinančios žiemos nepaisantis – vienas! Tik vienas krūmų gausybėje – ir todėl taip išsiskiriantis ir viliojantis prieiti. Bent jau pamatyti.“ Galima būtų šiuo esė aiškinti J. Apučio kūrybos genezę. Prieiti ir bent pamatyti, kas tarsi šaukiasi pamatymo ir supratimo. Nueiti. Jei ir miškais, ne keliais ir ne takais. „Bent jau pamatyti.“ Ir pabandyti pasakyti, kad yra tas švytintis krūmas. Kad žmogus turi jo ieškoti. Perkeltinės žmogaus prasmės yra čia pat, būties artume, artybėje. Iki jų galima nueiti. Prisisiekti.
Plačiau…

„Kai bunkeryje liko vienas Kariūnas, Varnas jį taip greitai nušovė, kad Rytas net nespėjo atsitokėti. Rytas instinktyviai pakartojo šūvį, Varnas iššovė trečią kartą ir atidarė liuką.“[1]Kovo septintosios popietę, 1949 metais, po pasigirdusių šūvių Kalesninkų mišku Alytaus pusėn nubėgo du vyrai. Vienas buvo Adolfas Skinkys, slapyvardžiu Rytas, kitas – Varnas, būsimasis vaikų poezijos klasikas Kostas Kubilinskas.
Plačiau…

Petro Skargos (1536–1612) veikla Vilniuje ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sociopolitinėje arenoje yra išskirtinė dėl jos organizuoto įvairiapusiškumo bei ypatingos politinės, religinės ir kultūrinės veiklos dermės.
Krokuvos universitete (1552–1555) ir Romoje iš jėzuitų (1569–1571) įgijęs teologinį išsilavinimą, Petras Skarga 1573 m. atvyko į Vilnių kaip vienas pirmųjų vietinių regiono jėzuitų, pasirengusių aktyviai ir planingai kontrreformacinei veiklai. Vilniuje jis praleido devynerius metus (1573–1584), ir tai buvo vaisingiausias jo intelektinio gyvenimo laikotarpis.
Plačiau…

– Norėčiau šiek tiek sužinoti apie tamstos kūrybą. Paskutiniu metu rašote, kuriate?

– Labai mažai. Ir taip daugiau yra iš mano įsitikinimo. Kadangi mano poezija labai atvira, labai nuoširdi, man dažnai sunku tvarkyti savo jausmus. Vis dėlto vyresnio amžiaus žmogus į daugelį dalykų žiūri kitaip. Dabar per metus parašau ne daugiau kaip tris keturis eilėraščius. Parašau šiek tiek straipsnių į laikraščius, bet irgi labai nedaug. Mano darbas gana sunkus ir jis mane vis dėlto labai išsemia.
Plačiau…

„Jei ateisite pas mane į svečius ir pakviesiu atsisėsti ant „šliobenkės“, nelabai suprasite. O mano močiutė visą gyvenimą miegojo „šliobenkėje“, dabar vadinamoje sofa-lova“, – juokiasi lituanistė doc. Zita Alaunienė.
Plačiau…

Ar poezija gali išgelbėti pasaulį? O nuo ko jį reikia gelbėti? Nuo blogio? Niekas negali išgelbėti pasaulio nuo blogio. Jeigu išnyks blogis, išnyks ir pasaulis. Į gėrio ir blogio kovą galime pažiūrėti kaip į priešybių konfliktą, kuris yra pasaulio judėjimo šaltinis, amžinas variklis, genantis pasaulį pirmyn. Ir poezija, kaip ir bet kuri kita žmogaus veikla, yra tik eilinis šios kovos dalyvis. Nepriskirčiau jai jokių didelių pasaulio gelbėjimo galių.

Poetė Daiva Čepauskaitė atsako į Živilės Filmanavičiūtės klausimus.
Plačiau…