Žmogus ėjo toliau, jau paliko savo gimtuosius namus ir ganyklą, kurioj lakstė Jūra. Ganyklos dabar nebebuvo, nebuvo jo namų, daržinės, prie kurios galo ankstyvą pavasarį šaldavo širdis iš laimės, kai ant lentos atbrailos pamatydavo tupinčią katę ir kylant į viršų mirgančią šilumą. Pastovėdamas vidury tylių laukų, žmogus traukė toliau, kur žinojo tekant upę ir blizgant gelžkelį. Nakties ramybė, neapsakoma tyla kiek baugino; buvo neramu, kad čia, jau toli nuo buvusių jo namų, po kojomis dunksėjo lyg ir svetima žemė, bedvasė, gal čia niekada nieko ir nebuvo, tiktai miglota prisiminimų linija, kai vaikas žvelgdavo pro langą į tą pusę ir kai rodydavosi, kad tenai, toli, yra jo pažadėtoji žemė.(1)
Plačiau…

Skaitymas yra vienas didžiausių malonumų. Apie knygas ir literatūrą žinomi kūrėjai yra pasakę daug skaityti įkvepiančių minčių.
Susipažinkite su keliomis garsių žmonių išsakytomis citatomis apie knygas ir literatūrą.
Plačiau…

1954 m. Salvadoro Dali nutapytame paveiksle matome paslaptingą, keturių dimensijų hiperkubą. Meno komentatorė Fiona Macdonald kalba apie tai, kaip matematika žavėjo didį ispanų tapytoją.
Kai matematikas Thomasas Banchoffas 1975-aisiais gavo žinutę, kurioje jo buvo prašoma susisiekti su Salvadoru Dali, jo kolega pasakė, kad tai greičiausiai yra pokštas. Tačiau greitai paaiškėjo, kad tai buvo bendradarbiavimo, kuris tęsėsi dešimtmetį, pradžia. Kiekvienais metais Dali lankydavosi Niujorke ir prašydavo Browno universiteto profesoriaus patarimo dėl įvairiausių meno kūrinių, kuriuos jis vylėsi vieną dieną pabaigti. Tarp tų kūrinių buvo ir arklio skulptūra, sudaryta iš trijų dalių, nutolusių viena nuo kitos kilometrų atstumu.
Plačiau…

Kai kalbama apie švietimo problemas, vis dar kaip vienas opiausių iškyla mokytojų atlyginimų klausimas. Žinoma, jis svarbus. Suprantama, kad, norėdami į pedagogines studijas pritraukti gabų jaunimą, turime jam užtikrinti ir kvalifikaciją atitinkantį atlyginimą.
Plačiau…

Ko­dėl vals­ty­bė ga­lė­tų ne­no­rė­ti stip­rin­ti ins­ti­tu­ci­jos, su­tvir­ti­nan­čios mū­sų kal­bą? Ko­dėl tu­rė­tų at­si­sa­ky­ti iš­sau­go­ti kla­si­ki­nį da­ri­nį, ti­rian­tį ar­cha­jiš­ką­ją lie­tu­vių kal­bą: nuo­sek­liai, nuo­dug­niai, stra­te­giš­kai?
Pir­mo­ji min­tis, pir­ma reak­ci­ja, ta nuo­šir­džiau­sio­ji, – su­glu­mi­mas: ne­ži­nau. Ne­ži­nia, ne­aiš­ku, ko­dėl bū­tų ga­li­ma ši­to ne­no­rė­ti. Kur mo­ty­vai, ko­kie ar­gu­men­tai, ar  iš vi­so ga­li to­kių bū­ti?
Plačiau…

Kasdien atlikdami reikiamus pratimus, galime išmokti greitai skaityti, LRT RADIJUI tvirtina greitojo skaitymo treneris Aivaras Pranarauskas. Anot jo, nors greitasis skaitymas itin praverčia skaitant naujienas, kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, skaitant mokslinę literatūrą, skubėti tikrai nereikia. „Ruošdamasis egzaminams ar skaitydamas techninę, akademinę literatūrą, žmogus turi pasirinkti tokį tempą, koks jam labiausiai tinka“, – teigia A. Pranarauskas.
Plačiau…

Nedaug tėra tokios apimties knygų kaip XIX a. amerikiečių rašytojo Hermano Melville’io romanas „Mobis Dikas, arba banginis“ (1851), kurios, sukomponuotos iš įvairios ir prieštaringos medžiagos, pasižymėtų tokiu vaizduojamo pasaulio vientisumu bei įtikinamumu. Maža tėra didžiųjų romanų, kurie, disponuodami be galo konkrečia, proziška medžiaga, tuo pat metu būtų tokie poetiški kalbine raiška ir vidine prigimtimi.
Plačiau…

Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui, o jupiterių būdavo ne tiek ir daug, apie sovietinius laikus LRT RADIJUI pasakoja literatūros kritikas Petras Bražėnas. Anot jo, kai kurie rašytojai, pavyzdžiui, Vytautas Petkevičius ar Jonas Avyžius, buvo įgiję sovietinio režimo pasitikėjimą, todėl jiems radijo laidose būdavo leidžiama pasisakyti laisviau negu kitiems, jie netgi galėdavo kritiškiau pasisakyti apie tuometinės valdžios vykdomą politiką.
Plačiau…