Šiais laikais madinga garsiai kalbėti, kad vaikai knygų neskaito, kad literatūrą iš jų domesių lauko negrįžtamai yra išstūmęs internetas, kad lietuvių literatūros klasika jiems – itin atgrasi, kad jie nesidomi nei savo kultūrinėmis, nei istorinėmis šaknimis… Madinga retoriškai klausti: „Ką daryti?“, tarsi leidžiant suprasti, kad atsakymo nėra.
Plačiau…

Latvijos universiteto Senatas nusprendė garbės daktaro vardą šiemet suteikti Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriui Bonifacui Stundžiai. Regalijų įteikimo ceremonija turėtų vykti rugsėjo pabaigoje. Profesorius įsitikinęs, kad šis svarbus įvertinimas žymi nuoseklaus fakulteto ir ypač Baltistikos katedros mokslininkų darbo rezultatus.
Plačiau…

Pernai kovo 6-ąją nedidelė Prancūzijos leidykla „Monsieur Toussaint Louverture“, 2004 m. įkurta Tulūzoje ir daugiausia dėmesio skirianti literatūros paribiams, užmirštiems ar dar nežinomiems autoriams, taip pat išskirtiniams projektams, išleido Ričardo Gavelio romaną „Vilniaus pokeris“ (iš lietuvių kalbos vertė Margarita Le Borgne).
Plačiau…

Pavasaris – abiturientai ruošiasi brandos egzaminams, neišvengiamai artėja metas, kai pažymys parodys, kas ko vertas. Tas pats pažymys parodys, ko verta ir viena ar kita moksleivį paruošusi mokykla. Reitingai – neišvengiamas egzaminų palydovas, kaip ir diskusijos apie vienos ar kitos mokyklos ar mokytojų gebėjimą ar negebėjimą parengti moksleivius „gyvenimui“.
Plačiau…

Lietuvių kalba labai svarbi kalbotyra užsiimantiems Europos ir JAV mokslininkams, 1963 m. interviu Jurgiui Blekaičiui pasakojo kalbininkas Antanas Salys. Jo teigimu, JAV universitetuose dėstoma itin daug skirtingų kalbų, įskaitant ir lietuvių kalbą. Nors daug kam tai gali atrodyti keista, daugelis amerikiečių noriai mokosi užsienio kalbų.
Plačiau…

Jau bus daugiau kaip pusė amžiaus, kai nuolat atsinaujina akcentologijos ir fonetikos specialistų diskusija dėl tarptautinių žodžių ekspertas, koncertas, nervas, rezervas ir pan. kirčiavimo <…>.
Pašaliečiui šis ginčas gali atrodyti gana menkas, gal net niekinis, arba kelti nuostabą, kodėl kai kas nori keisti pastarųjų dešimtmečių tradiciją. Bet labiau įsigilinus į šį klausimą pasirodys, kad diskusija nėra kažkieno privati užgaida, – tai esminis, su kalbos sistema ir jos struktūra susijęs klausimas, kurio neišsprendus vartosenoje lieka daug neaiškumų, trikdančių praktinį kirčiavimo darbą ir klibinantis viešųjų kalbėtojų – radijo ir televizijos laidų vedėjų ir žurnalistų, aktorių, mokytojų ir kt. kirčiavimo įgūdžius.
Plačiau…

Pusę amžiaus tęsiasi diskusija dėl vadinamojo tarptautinio (trumpojo) balsio e lietuvių kalboje tikslingumo. Su tuo susijusi ir skolinių su dvigarsiais el, er, eu kirčiavimo (tvirtapradžio ar tvirtagalio) problema. Ji šiuo metu svarstoma VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisėje, nes vienoks ar kitoks sprendimas reikalingas rengiamam „Bendrinės lietuvių kalbos žodynui“.
Plačiau…