Doc. dr. Naglis Kardelis tema „Ontologinė lietuvių kalbos paskirtis“ kalbėjo lituanistų konferencijos „Lituanistika – gyvas mokslas. Nauji tekstai – naujos jungtys – nauji būdai“, vykusios 2015 m. lapkričio 13–14 d. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje, metu.
Plačiau…

Doc. dr. Mantas Adomėnas pranešimą „Kanono svarba ugdant asmenybę“ skaitė lituanistų konferencijoje „Lituanistika – gyvas mokslas. Nauji tekstai – naujos jungtys – nauji būdai“, vykusioje 2015 m. lapkričio 13–14 d. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje.
Plačiau…

Viešojoje erdvėje vis pasirodo informacija, kad šiuo metu joks teisės aktas neapibrėžia lietuvių kalbos abėcėlės.
Lietuvių kalbos abėcėlė (spausdintinės ir rašytinės raidės ir jų pavadinimai) teikiama leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, patvirtintame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m.  nutarimu Nr. 58. Primintina, kad VLKK nutarimai yra privalomi.
Plačiau…

Bet kurio dalyko didaktikos, kuri nurodo, ko mokyti, kaip mokyti ir kada mokyti, šaltiniai yra trys: mokomasis dalykas (jo logika, dėsningumai, specifika), bendroji didaktika ir pedagoginė psichologija. Šiame straipsnyje daugiau orientuosimės į pirmąjį dėmenį – apžvelgsime, kokią įtaką kalbos didaktikai turi kalbos mokslas (lingvistika).
Plačiau…

Piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo vardus ir pavardes, jeigu jose yra nelietuviškos raidės „w“, „q“, „x“, leisti rašyti tik papildomame paso puslapyje.  Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai tvirtina, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
Nuomonių šiuo svarbiu klausimu yra įvairių. Maloniai prašome skaityti įvairias nuomones ir išsakyti savąją.
Plačiau…

Įžymus XX a. mąstytojas, gydytojas, teologas, muzikas, visuomenės veikėjas, Nobelio taikos premijos laimėtojas Albertas Šveiceris (Albert Schweitzer) (1875 – 1965) dar tebegyvendamas buvo ir dabar tebėra viena iš įstabiausių ir pasaulyje plačiausiai žinomų asmenybių. Jo humanistinę veiklą labai aukštai vertino ryškiausi pasaulio žmonės, tarp jų A. Einšteinas, R. Rolandas, B. Ruselas, M. Gandis, Dž. Neru, M. L. Kingas ir kt. Apie jį įvairiomis kalbomis parašyta keliolika knygų, šimtai straipsnių. Ryškiausių darbų apie A. Šveicerį autoriai – Dž. Fešote (J. Feschotte) (4), Dž. Pie (J. Pierh) (8), N. Kazinsas (N. Cousins) (3), G. Liongfeldtas (G. Langfeldt) (6), B. Vinabstas (B. Winnubst) (12), R. Grabsas (R. Grabs) (5), G. Gesingas (G. Getting), Dž. Brabazonas (J. Brabazon) (2), P.H. Frajeris (P. H. Freyer) , V.Petrickis , B. Nosikas , I. Lazari – Pavlovska (7) ir kt.
Plačiau…

Spalio 9 d. švietimo ir mokslo ministrės įsakymu buvo patvirtinta atnaujinta Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programa. „Gimtosios kalbos“ vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė apibendrino LKD ir talkininkų atliktos apklausos rezultatus.
Plačiau…

2015 m. spalio 2 d. Lietuvių kalbos institute įvyko 22-oji Jono Jablonskio tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvių kalba šiuolaikinėje mokykloje“. Pranešimų paklausyti ir diskusijose dalyvauti atvyko svečių iš Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitèto, Švietimo ir mokslo ministerijos, Nacionalinio egzaminų centro, taip pat mokytojų lituanistų iš įvairių Lietuvos mokyklų.
Plačiau…