Gegužės 7 d. minima spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžoma kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.
„Knygos nusitvėręs, aš turiu laiko galvoti; galvojimas brandina. Pagalvojęs aš išmanau, ne tik žinau. Pagalvojant man atsiveria akys, aš pradedu matyti toliau ir plačiau. Aš ir pats imu daug įspėti, ko man kiti iš šalies nėra pasakę. Aš išmokstu įvertinti daiktus: matyti, kas mažiau vertas, o kas daugiau. Aš sumetu, kas teisinga, kas man pridera, o kas ne. Aš nurimstu. Galvodamas sutrikdau savo vaizdus, sustabdau godumą, apgenėju savo didumą bei pamatau, jog nėra man kuo didžiuotis, didžiu save laikyti tarp kitų,“ – tokias mintis apie knygą išsakė Vaižgantas savo eseistiniame rašinyje „Knygos bajorina“. Jis visą gyvenimą buvo savotiškas knygos riteris – jas kaupė, skaitė, studijavo, saugojo lyg savo akį, nešė pas knygrišį įrišti stipriais viršeliais, kad kuo ilgiau tarnautų ir skleistų savo išmintį. Vertino tai, dėl ko ilgus metus kovojo pats ir telkė kitus. Plačiau…