Gegužės 7 d. minima spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžoma kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.
„Knygos nusitvėręs, aš turiu laiko galvoti; galvojimas brandina. Pagalvojęs aš išmanau, ne tik žinau. Pagalvojant man atsiveria akys, aš pradedu matyti toliau ir plačiau. Aš ir pats imu daug įspėti, ko man kiti iš šalies nėra pasakę. Aš išmokstu įvertinti daiktus: matyti, kas mažiau vertas, o kas daugiau. Aš sumetu, kas teisinga, kas man pridera, o kas ne. Aš nurimstu. Galvodamas sutrikdau savo vaizdus, sustabdau godumą, apgenėju savo didumą bei pamatau, jog nėra man kuo didžiuotis, didžiu save laikyti tarp kitų,“ – tokias mintis apie knygą išsakė Vaižgantas savo eseistiniame rašinyje „Knygos bajorina“. Jis visą gyvenimą buvo savotiškas knygos riteris – jas kaupė, skaitė, studijavo, saugojo lyg savo akį, nešė pas knygrišį įrišti stipriais viršeliais, kad kuo ilgiau tarnautų ir skleistų savo išmintį. Vertino tai, dėl ko ilgus metus kovojo pats ir telkė kitus. Plačiau…
Inspiracijos šaltiniu gali tapti ne tik menininkų kūryba, bet ir jų asmenybės, gyvenimai, biografijos detalės. Viena yra žmogaus kūrybinis palikimas ir jo aktualumas, kita – asmens pasirinkimai, supusi aplinka, istorinis laikotarpis ir individualių patirčių įtaka kūrybai. Tai atskleidžiama rašytojos, muziejininkės Aldonos Ruseckaitės knygose, kuriose naujai interpretuojamos ir, remiantis gausiais istoriniais šaltiniais, pristatomos Salomėjos Nėries bei Vytauto Mačernio asmenybės. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatomi A. Ruseckaitės kūriniai: „Padai pilni vinių: romanas apie Salomėją Nėrį“ ir „Dūžtančios formos: romanas apie Vytautą Mačernį“.
Unsplash.com nuotrauka
2019-ieji paskelbti Pasaulio lietuvių metais, jiems skiriama gausybė renginių tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančioje parodoje atskleidžiama, kad Amerikos lietuviai visada buvo ir yra glaudžiais ryšiais susisieję su Lietuva ir joje vykstančiu gyvenimu. 
Marius Burokas / asmeninio archyvo nuotr.
