„Lituanistų sambūris“, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas ir Ugdymo plėtotės centras organizuoja tradicinę konferenciją „Mūsų valstybė: atramos ir perspektyvos“, kuri vyks 2018 m. lapkričio 30 – gruodžio 1 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje. Plačiau…
Nuo lapkričio 19 d. kviečiame į bendro lenkų ir lietuvių projekto „Ilgiausių metų Ą ir Ę!“ parodą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur sužinosite apie kalbos reikšmę formuojantis lietuvių ir lenkų tautinei savimonei bei tapatybei, jų būdui, mąstysenai, pasaulio suvokimui. Plačiau…
Lapkričio 19 d., pirmadienį, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija rengia konferenciją „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“.
Prieš 30 metų, 1988 m. lapkričio 18 d., Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometinės sovietinės Lietuvos Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse.
Kodėl Bibliopolis geriau negu Akropolis?
2018-11-16
LMA Vrublevskių bibliotekoje darbą pradėjo Lietuvos knygos muziejaus kūrimo kolegija. Pirmas sprendimas priimtas dėl muziejaus pavadinimo, kuris leistų geriausiai atsiskleisti kuriamo muziejaus koncepcijai – Bibliopolis. Lietuvos knygos ir mokslo minties muziejus. Plačiau…
Lapkričio 14 d. Sankt Peterburge, Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje, atidaryta paroda „Lietuvis Maskvoje, rusas Kaune: Jurgis Baltrušaitis ir Levas Karsavinas 1910–1945 m.“. Parodą Rusijos mokslų akademijos biblioteka parengė kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, padedama Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge. „Tai buvo puiki galimybė plačiau atverti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomo dokumentinio paveldo archyvą ir taip prisidėti prie šių išskirtinių asmenybių atminimo įamžinimo“, – sveikinimo kalboje pabrėžė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Tarpukaryje poetas Jurgis Baltrušaitis ilgą laiką buvo Lietuvos ambasadorius Maskvoje. Tuo laiku Rusijos ir Lietuvos istorikas, filosofas, kuris rašė ir lietuvių kalba, Levas Karsavinas profesoriavo Lietuvoje, Kauno ir Vilniaus universitetuose.
Į parodos atidarymą Sankt Peterburge susirinko daug J. Baltrušaičio ir L. Karsavino kūrybos gerbėjų, Sankt Peterburgo universiteto Baltistikos katedros studentų, lietuvių bendruomenės narių.
Paroda Sankt Peterburge veiks iki 2019 m. sausio pabaigos.
Informacijos šaltinis: https://www.lnb.lt/naujienos/3675-j-baltrusaiciui-ir-l-karsavinui-skirta-paroda-atidaryta-sankt-peterburge
Organizatorių nuotr. / Pagrindinis konkurso prizas
Praėjusią savaitę buvo paskelbtas rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės kartu su leidykla „Baltos lankos“ organizuoto trumpojo rašinio konkurso nugalėtojas. Ketvirtus metus iš eilės vykstančiame konkurse išbandyti jėgas buvo kviečiami 8–12 klasių ir jas atitinkančių gimnazijos klasių moksleiviai. Šių metų tema „Mano demonai“ pakvietė griebti neatsiejamą žmogiškosios brandos palydovą – vidinį demoną – už ragų ir jį aprašyti. Konkursas sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus. Plačiau…
Į Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus su ypatinga apsauga iš Akropolio muziejaus (Atėnai, Graikija) atkeliavo autentiškas antikinis didžiojo filosofo Aristotelio marmurinis biustas, rastas per 2005 m. archeologinius kasinėjimus šalia Akropolio muziejaus buvusioje Antikos laikotarpio viloje. Integruota į Valdovų rūmų atkurtų istorinių interjerų ekspoziciją, ši 1 mln. eurų įkainota unikali vertybė bus pristatyta tarptautinėje parodoje „Aristotelis iš Akropolio. Antikos mąstytojo skulptūra“, kuri bus atidaryta jau šį penktadienį, lapkričio 16 dieną. Plačiau…
Respublikonizmas pagal Simoną Daukantą
Spalio 28 d. sukanka jau 225 metai nuo Simono Daukanto gimimo, vis dėlto egzistuoja dar daug pramanytų ir paviršutiniškų aiškinimų apibūdinant jo veiklos ir parašytų veikalų turinį. Itin paplitęs vertinimas, kad S. Daukantas buvo pagoniškos Lietuvos praeitį aukštinęs istorikas, kuris šaltinius vertino nekritiškai ir netgi daug ką išgalvojo siekdamas lietuvių senovę pavaizduoti kaip aukso amžių. Visiškai neteisingas vertinimas.
Plačiau…
Lietuva yra vieninteliai mūsų kalbos namai
2018-11-14
Lapkričio 18 dieną minėsime 30-ąsias atkurto valstybinės lietuvių kalbos statuso metines. Ta proga pravartu prisiminti ir pasvarstyti, kodėl 1988 metais buvo svarbu atkurti valstybinį lietuvių kalbos statusą ir kokia mūsų kalbos ateitis. Metinių išvakarėse Juventa Mudėnienė kalbina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį.
Plačiau…
Asmeninio archyvo nuotrauka
Jos kūryboje dera lengvos humoreskos ir gilūs, daugiasluoksniai kūriniai vaikams, išspaudžiantys ašarą ne vienam suaugusiąjam. Rašytojos, prozininkės, humoristės Vytautės Žilinskaitės pristatinėti nereikia. O ir nedrąsu – kad apibūdinant neprasprūstų kuris nors tokios turtingos ir daugiabriaunės kūrybos aspektas. Autorei šiemet sukaks 88-eri. Jos kūrybą skaito jau kelintos kartos skaitytojai. Parašyta begalė kūrinių, išgyventa visokiausių patirčių.
„Mažiesiems rašyti įdomiau ir prasmingiau, iš jų gali laukti stebuklų, gali tikėti, kad iš mažo grūdelio vėliau sulapos didelis gėrio medis“ – yra sakiusi rašytoja. Ir mūsų pokalbio rėmai išsiplečia iki viso pasaulio…
Paieška svetainėje
| Galingas žodžio skambesys, todėl kaip duona žmogui žodžiai svarbūs.
Johanas Volfgangas Gėtė |
Lituanistika mokykloje
© 2024 Ugdymo plėtotės centras
© 2024 Ugdymo plėtotės centras