Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka papildė portalą „ePaveldas“ lietuvių literatūros klasikos kūriniais, kuriais teisėtai ir nemokamai gali naudotis visuomenė. Mokytojams ir mokiniams sukurtos galimybės lengviau naudotis klasikos kūriniais ugdymo procese.
Plačiau…
Nuo seno žinome, kad konstrukcija kad su bendratimi tikslui reikšti yra netaisyklinga, įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Neabejotina, kad apie tai yra girdėję daugelis, tačiau vartosenoje, ypač sakytinėje kalboje, tokių konstrukcijų vis dar esama. Kalbant ir rašant apie šį nenorminį sintaksės atvejį paprastai vartojami sutrumpinti, apibendrinti pasakymai „kad su bendratimi“, „kad ir bendratis“, o šio junginio funkcija – tikslui reikšti – nutylima kaip savaime suprantamas dalykas.
Plačiau…
Marija Alseikaitė Gimbutienė. Nežinomas fotografas. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka.www.limis.lt, inv.nr.MLLM F1 16267
Lapkričio 3 d. Vilniuje, ant Vilniaus g. 28-ojo namo, buvo atidengta atminimo lenta. Šiame name prieš 100 metų gydytojas Danielius Alseika atidarė pirmąją lietuvišką polikliniką ir ligoninę, kurioje dirbo ir jo žmona, akių gydytoja Veronika Janulaitytė-Alseikienė. Aktyvūs lietuvybės puoselėtojai Danielius ir Veronika Alseikos buvo garsios mokslininkės Marijos Birutės Alseikaitės-Gimbutienės, padėjusios pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai, tėvai.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-11-08-atradusi-laiko-zenklus-marija-gimbutiene/172735
Prancūzijos garbingiausias literatūros apdovanojimas – Goncourt’ų (Gonkūrų) premija – trečiadienį atiteko rašytojui Nicolas Mathieu už romaną, pasakojantį apie jaunuolių brendimą industrinio nuosmukio ir paaugliškų aistrų fone. Plačiau…
Jolanta Zabarskaitė. Vydūnas ir kalba
2018-11-07
Vydūnas – ypatingas mąstytojas, dramaturgas, lietuvių kalbos vadovėlių autorius, savo veikla ir gyvenimu teigęs moralinį imperatyvą puoselėti gyvą, pakylėtą žmogiškumą, tobulinti žmoniškumą ir jo svarbiausią dedamąją – dvasingumą. Jo filosofiniuose apmąstymuose kalbai skiriama daug dėmesio. Vydūnui, antroposofinės krypties mąstytojui, rūpėjo viskas – nuo bendrųjų tautos bei kalbos dalykų, kalbos kultūrinės misijos iki jos įtakos žmogaus dvasinio tobulėjimo procesams ir lietuviškos rašybos klausimų.
Plačiau…
Lietuvišką abėcėlę sudaro 32 raidės, tačiau nė viena raidė nėra tokia ypatinga kaip „ė“ – tai vienintelė raidė, neturinti analogų jokioje kitoje pasaulio kalboje. Būtent šiai raidei ir bus skirta išskirtinė skulptūra. Pasak projekto organizatorių, iki realaus jos atsiradimo laukia keli etapai, į kuriuos bus įtraukta ir visuomenė. Ją planuojama statyti Kaune, tikimasi, kad tą pavyks padaryti kitų metų pavasarį. Plačiau…
Dažnas yra girdėjęs apie legendomis apipintą istoriko Simono Daukanto kelionę pėsčiomis iš Kalvių į Vilnių, tačiau kad jis ataskaitoje aprašė kažkieno naktinį įsilaužimą į Lietuvos Metrikos patalpas Peterburge, bus paskelbta netrukus.
Kodėl šis universalus lietuvybės darbininkas, kurio minimos 225-osios gimimo metinės, šiais laikais dar ne iki galo suprantamas, teiraujamės Daukanto tyrinėtojo, Ilinojaus universiteto Čikagoje profesoriaus Giedriaus Subačiaus. Šią savaitę nacionalinėje bibliotekoje mokslininkas kviečia į viešą paskaitą apie Daukantą. Kartu bus atidaroma Daukanto rankraščių paroda iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto fondų. Plačiau…
2018 metų lapkričio 6 d. duomenimis, prašymus 2019 metais laikyti egzaminus pateikė 30 072 kandidatai (2018 metais – 31 640 kandidatų). Tai 1568 kandidatais mažiau negu 2018 metais (maždaug 4,95 proc.).
2019 m. laikyti privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą (toliau – VBE) pasirinko 17 999 kandidatai, užsienio kalbos (anglų) – 20 050 kandidatų, istorijos – 9940 kandidatų. Šiuos egzaminus laikančiųjų dalis 2019 m. padidėjo truputį daugiau negu 1 procentu. Matematikos egzaminą laikyti pasirinko 18 384 kandidatai. Kandidatų, pasirinkusių laikyti šį egzaminą, dalis išaugo beveik 4 procentais.
Daugiau skaitykite: http://www.nec.lt/naujienos/866/
Tbilisyje esančiuose „Kaukazo namuose“ lapkričio 6 dieną pristatyta lietuvių rašytojo Antano Vienuolio knyga „Užkeiktieji vienuoliai“, išleista kartvelų (gruzinų) kalba. Plačiau…
Kaip mokysis vaikai nuo 2022 metų? Daugiau praktikos, orientacijos į asmeninę pažangą, mažiau testų
2018-11-06
Švietimo bendruomenėje pradėtos diskusijos dėl bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo įgyja aiškius kontūrus. Pradedant bendrojo ugdymo programomis, per artimiausius metus numatyta pakeisti visą ugdymo turinį: metodus, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, mokymo priemones. Pagrindinės ugdymo turinio kaitos kryptys pristatytos šiandien vykusiame forume „Ugdymo turinio kaita: užsienio patirtis sprendimams Lietuvoje“, kuriame dalyvavo apie šimtą šalies bendrojo ugdymo mokyklų, mokytojų asociacijų, universitetų bei švietimo politiką įgyvendinančių institucijų atstovų bei užsienio ekspertų. Plačiau…
Paieška svetainėje
| Tik išsilavinęs yra laisvas.
Epiktetas |
Lituanistika mokykloje
© 2024 Ugdymo plėtotės centras
© 2024 Ugdymo plėtotės centras