Abiturientai turėtų suklusti – artėjant egzaminams mokslininkių grupė (LKI) meta jiems gelbėjimosi ratą. Jos tyrinėja praėjusių metų valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinių kalbą.
Plačiau…

Balandžio 23-ąją sukako 105-eri, kai gimė vienas žymiausių lietuvių poetų modernistų Henrikas Radauskas. O rugpjūtį bus jau 45-eri, kai iškeliavo į amžiną kaštanų žydėjimą. Ilgas ir nepastovus buvo H. Radausko kelias – prasidėjęs Krokuvoje, vedęs per Rusiją, paskui jau per Lietuvą, Panevėžį, Kauną ir Klaipėdą, vėliau pasukęs į Vakarus, per Berlyną į JAV, galiausiai pasiekęs paskutinę stotelę – Vašingtoną.
Plačiau…

Mitologija ir tautosaka yra tarytum dvi seserys, susikibusios rankomis ir neretai einančios dviese. Bet vis dėlto jos, nors ir siejamos, daugeliu atvejų negali būti tapatinamos. Prieš aiškindamos mito santykio su tradicine kultūra pobūdį, pirmiausia aptarkime, ar pats mitas gali būti laikomas žodinės liaudies kūrybos rūšimi.
Plačiau…

Jei nebūtų iškreipta pati ugdymo esmė, besiremianti dorinėmis, bendražmogiškomis vertybėmis, turėtume visiškai kitą sėkmės rezultatą. Ugdymosi procese žmogus turėtų galėti atskleisti savo prigimtines galias, o ne mokytis pagal nustatytus trafaretus. „Ugdymas ir kultūra yra sąveikaujantys sandai. Jei ugdymo nesusiesime su kultūra, mes neperimsime vertybių ir neperduosime jų jaunajai kartai“, – pilietinės visuomenės  pagrindą įvardija prof. V. Targamadzė.
Plačiau…

Kaip į mokyklas pritraukti jaunus, profesionalius, kūrybingus, motyvuotus žmones, kurie prisidėtų prie mokyklos atsinaujinimo? Kokius žingsnius reikia atlikti, siekiant stiprinti pedagogų rengimo kokybę? Kaip užtikrinti nuolatinį ir sveiką pedagogų atsinaujinimą mokyklose? Kokios galimos verslo ir mokyklų bendradarbiavimo formos ir kokia to nauda abiem pusėms?
Plačiau…

Pradėkime nuo to, kas mes esame, kas yra baltai. Baltų pavadinimas – reikia visuomet tai turėti omeny – yra lingvistinis terminas, XIX amžiaus vidury vokiečių kalbininko Georgo Neselmano (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) pagal Baltijos jūrą įvestas pavadinti tam tikroms kalboms, nuo to laiko vadinamoms baltų kalbomis. Iš jų gyvos, tebevartojamos bėra išlikusios dvi, latvių ir lietuvių, ir dar viena, gyvai nebevartojama, bet rašytiniais šaltiniais pakankamai paliudyta prūsų kalba. Suprantama, anksčiau artimomis kalbomis ar tarmėmis kalbėjo ir kitos aplinkinės gentys, kurios šia prasme irgi priklauso baltams.
Plačiau…

„Nepažįstantieji istorijos lieka vaikai“, „Istorija – gyvenimo mokytoja“ – visiems žinomos antikos išminčių sentencijos. Deja, dažniausiai prasprūstančios pro beprotišku gyvenimo tempu kažkur lekiančios žmonijos individų ausis… Nors ir okupaciniai, ir diktatoriški režimai, griūvančios imperijos palieka ryškius įspaudus žmonių sąmonėje, tautų materialioje kultūroje ir dvasioje, vis dėlto nepakankamai pasimokome iš ankstesnių visuomenių padarytų klaidų, neįsigiliname į skausmingos patirties ženklus.
Plačiau…