Grupelė entuziastų siūlo Kristijono Donelaičio jubiliejinius metus švęsti linksmai. Plačiau…

Šis dr. Brigitos SPEIČYTĖS  pranešimas buvo perskaitytas Lituanistų sambūrio visuotiniame susirinkime, vykusiame spalio 10 dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Simboliška, kad šių metų sukaktys žymi svarbias lietuvių literatūros ir kultūros pradžias, susijusias su Kristijono Donelaičio ir Antano Strazdo vardais. Kai 1814 m. Vilniuje, Misionierių spaustuvėje išėjo pro cenzūros akis prasprūdusi Strazdo knygelė Giesmės svietiškos ir šventos, apie Donelaičio rankraščius žinojo tik keli žmonės. Kai 1818 m. Karaliaučiuje pasirodė Donelaičio „Metai“ su Liudviko Rėzos vertimu į vokiečių kalbą, dedikacija svarbiam Prūsijos kultūros veikėjui ir politikui, mokslingu įvadu ir profesionaliais filologiniais komentarais, po metų Strazdo nelegalią knygą Vilniaus vyskupijos vyresnybė įsakė rinkti ir deginti. Plačiau…

Svarstant šį klausimą centro ir periferijos sąveikos lauke, iš karto kelia galvą šalutiniai klausimai – kur toji atskaitos sistema, leidžianti kalbėti apie centro–periferijos santykį ir to santykio vertybines implikacijas? Kokiu būdu ir kieno labui randasi pati centro–periferijos priešstata? Kada ir kodėl literatūra atsiduria „centre“, o kada „periferijoje“? Kas pačiai literatūrai (kultūrai) yra „centras“ ir „periferija“? Kokios literatūros galėtų (norėtų?) pretenduoti į „centrines“, o kokios galėtų (turėtų?) būti laikomos „periferinėmis“? Plačiau…

Moterys, kurios siekia lygių teisių su vyrais, neturi ambicijų, – teigė Timothy’s Leary’s. Šis posakis tinka ir frazei moteriškas rašymas, ypač jeigu sietume jį su įprastu, šabloniniu feministiniu diskursu, kai moterų ir vyrų lygiateisiškumas suvokiamas ir fiziologine prasme.  Plačiau…

Laudacija 2014-ųjų Jotvingių premijos laureatui Gintarui Bleizgiui, skaityta festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“ rugsėjo 4 d.
Plačiau…