Užsienio lietuviams – Page 16

Tatjana Nedelko. Pelesos vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (Baltarusija)

Pedagogė  metodininkė Tatjana Nedelko dirba su mokyklos mažiausiais. Pasiruošimas mokyklinėms šventėms dažnai tampa iššūkiu ne tik todėl, kad reikia suorganizuoti įdomų vaikams renginį, atskleisti jų sugebėjimus, bet ir todėl, kad daugybė scenarijų jau išbandyti, o žodžiai / tekstai atrodo girdėti ir jau anksčiau pasakyti. Tatjana  dalijasi parengtais scenarijais, tikėdama, kad jie gali būti kūrybiškai pritaikomi kitose mokyklose  ir galbūt duos impulsų naujiems savitiems renginiams, kurių visada laukia mokyklų bendruomenės. Gal jie taps išsigelbėjimu tiems, kuriems trūksta idėjų ar įkvėpimo, kad šventės mokykloje taptų įdomesnės, patrauklesnės ir šiuolaikiškesnės.

Derliaus šventė (scenarijus)

S. Eitminavičius Kad mokiniai įsimintų

Mes dažnai diskutuojame, kokios turėtų būti literatūros pamokos, kalbame apie tikslus ir uždavinius, apie negalėjimą objektyviau suvokti, kokią įtaką daro meninis žodis.

Bet pamėginkime pamąstyti tokiu aspektu: kokios turėtų būti pamokos, kad mokiniai jas įsimintų? Iš pradžių toks pasiūlymas ne vienam gali pasirodyti juokingas, naivus: jauni asmenys labai nevienodi, jie labai skirtingai reaguoja į kai kurias pamokos kompozicijos dalis ar detales; kita vertus, stengimasis tik dėl to, kad įsimintų, gali būti interpretuojamas ir kaip tuštybės ženklas.

Visaip gali būti, bet susitarkime štai dėl ko: tokia galvojimo linija padės mums apskritai padiskutuoti apie literatūros pamokų galią ir pralaimėjimus.

Atvirai pasakius, kai kurie mano teiginiai gali būti jau girdėti ar kolegų ne kartą kasdienybėje patikrinti – taip ir turėtų būti, nes sukamės toje pačioje karuselėje jausdami ir potvynius, ir atoslūgius.

Man svarbu teigti kai kuriuos principus ar metodus, kuriais tikrai tikiu. Kita kalba, ar paprasta jais naudotis, ar jaučiame ugdytinių augimą.

Gali būti, kad kai kuriems kolegoms mano žodžiai bus neįdomūs, neįtaigūs, bet ir tai (neigimas, galvojimas apie savo darbo specifiką) yra labai naudingas veiksmas, kadangi mes medituojame, mes reflektuojame svarbius grožinio žodžio perteikimo būdus.

Ne vien tai. Mes įsivaizduojame savo mokinius suaugusius, turinčius vaikų, – ką  prisimins, ką  kitiems sakys.

Kad mokiniai įsimintų: vadinasi, kad pagalvotų ne tik dabar, bet ir ateityje, kad atsirastų svaresnė motyvacija skaityti ir prasmingiau gyventi.

Pastaba tokia: būtina, kad mokiniai netriukšmautų, nepramogautų, jeigu užduotys kiek kitokios. Lyg ir ne pažymiui. Plačiau…

Vilma Kvedaravičienė. Pelesos vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (Baltarusija)

Kad mokiniai plačiau susipažintų su lietuvių senovinėmis šventėmis, jų svarba mūsų tautai, rengiami projektai, kurie plačiau atskleistų karšto tradicijas, papročius, istoriją. Organizuota Advento vakaronė praplečia žinias apie Advento laikotarpį, moko lietuvių liaudies žaidimų, pasakų, sakmių, ugdo savitą kūrybinę raišką, praturtintą tautiniais, tradicinio meno elementais. Žaisdami lietuvių liaudies žaidimus, dainuodami lietuvių dainas, taikydami pašmaikštavimus, pajuokavimus, patarles, priežodžius, mindami mįsles, išlaikome tautos paveldą. Natūralu, kad etninė kultūra stilizuojasi ir atsiranda naujų formų, bet papročiai, tradicijos suartina, suvienija, išskleidžia gerumą. Į tokius renginius galima pasikviesti ir tėvelių, ir svečių, kaip dalyvių „su dideliu žinių bagažu“ (mįslėmis, patarlėmis, priežodžiais, tarmėmis, nacionaliniais patiekalais ir kt.).

Tokie projektai suteikia vaikams ne tik daug gerų emocijų, leidžia geriau pažinti vieni kitus, bet svarbiausia, suteikia galimybę išsaugoti savastį bei duoda supratimą, kad kiekvienas iš mūsų turime prisidėti prie jos istorijos išsaugojimo ir ateities puoselėjimo.

Vakaronė ,,Advento ramybė‘‘

Dainuojamoji tautosaka. Lietuvių liaudies daina ,,Eina našlaitėlė‘‘(planas)

Almina Afonina ir Tatjana Oleneva. Pelesos vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (Baltarusija)

Etninės kultūros puoselėjimas – viena iš prioritetinių krypčių, kai ugdomos bendrosios mokinių kompetencijos, tautos kultūrine patirtimi grindžiamas kūrybingumas, tradicinės dorovės normos, tautinė ir pilietinė savimonė, pagarba gyvenamajai aplinkai ir Lietuvai, šeimos, bendruomenės ir tautos tradicijoms.  Plečiant ir gilinant vaikų žinias organizuojamos įvairios popietės,  renginiai, aktyviai dalyvaujama bendruomenės susitikimuose.  Įgytos etninės kultūros žinios bei patirtis palaipsniui subrandina artimą, nuoširdų santykį su savo kraštu, jo praeitimi ir dabartimi. Mes, mokytojai, perteikdami prasminius etninės kultūros klodus, turime nuolat tobulėti, ieškoti naujų mokymo būdų, metodų, kurie būtų patrauklūs ir įdomūs mokiniams. Etninė kultūra turėtų būti skleidžiama moderniai ir orientuojama į turinį, o ne į pigias populiarumo siekiančias formas.

Amžinoji šviesa (renginio scenarijus)

Nijolė Andrušaitienė. Pelesos vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (Baltarusija)

Pelesos vidurinė mokykla yra kultūros ir švietimo centras Pelesos krašte. Ugdymas mokykloje vyksta lietuvių kalba pagal Baltarusijos Respublikos Švietimo  ministerijos tautinėms mažumoms parengtus mokymo planus ir programas. Mokiniai  sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos organizuojamuose rašinių, piešinių, skaitovų, kraštotyros konkursuose, olimpiadose. Pasak mokytojos Nijolės Andrušaitienės,  vaikams  patinka pamokos neformalioje aplinkoje, kai galima  atrasti  ne tik talentus, bet ir pastebėti mokinį kaip asmenybę.

Pateikiamas mokytojos  gerosios patirties darbas – tai galimybė paįvairinti savo pedagoginę veiklą, surasti naujų formų ir būdų, siekti nuolatinio mokytojų profesinės kompetencijos augimo.

Abėcėlės šventė (renginio scenarijus)

Prasideda Pasaulio lietuvių metų renginiai. Sausio 7 d. – rugpjūčio 7 d.: Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje paskelbtos „Lietuvių chartijos“ paroda

Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje paskelbtos „Lietuvių chartijos“ paroda

2019-uosius Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiks vienos knygos paroda. Nuo sausio 7 d. bus eksponuojama „Lietuvių chartija“, kuri buvo paskelbta Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje ir išreiškė lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. 2019-aisiais sukanka 70 metų, kai „Lietuvių charta“ buvo paskelbta. Plačiau…

„Globalios Lietuvos“ apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus skirtas „Amerikos balso“ lietuvių skyriui

Gruodžio 27 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo septintuosiuose „Globalios Lietuvos“ apdovanojimuose Nacionalinėje filharmonijoje, skirtuose pagerbti visame pasaulyje Lietuvos labui dirbančius tautiečius.

Šių metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai skirti už pritrauktas investicijas, įdiegtas tarptautines inovacijas, verslo ryšių kūrimą, patirties perdavimą regionams, Lietuvos vardo garsinimą. Užsienio reikalų ministerijos teikimu už viso gyvenimo nuopelnus, apdovanojimas skirtas „Amerikos balso“ lietuvių skyriui. Plačiau…

9-erius metus Briuselyje pradirbusi mokytoja grįžo į Lietuvą: važiuoju į darbą ir dainuoju

40 metų mokytoja dirbanti Dalė sako, kad per visus darbo metus teko išmokti atsakomybės. Šiandien mokytoja jau antrus metus dirba Kauno Panemunės pradinėje mokykloje, o prieš tai 9 metus praleido Briuselyje, mokydama ten gyvenančių lietuvių vaikus.
Plačiau…

Seimo paskelbti atmintini metai

Seimas yra priėmęs vienuolika nutarimų dėl 2019 metų:

Seimo nutarimą Nr. XII-2761 „Dėl 2019 metų paskelbimo Juozo Tumo-Vaižganto metais“;

Seimo nutarimą Nr. XIII-679 „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“;

Seimo nutarimą Nr. XIII-863 „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos šaulių sąjungos metais“;

Seimo nutarimą Nr. XIII-865 „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais;

Seimo nutarimą Nr. XIII-864 „Dėl 2019 metų paskelbimo Jėzuitų misijos Lietuvoje metais;

Seimo nutarimą Nr. XIII-1090 „Dėl 2019 metų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais“;

Seimo nutarimą Nr. XIII-1468 „Dėl 2019 metų paskelbimo Jono Žemaičio-Vytauto metais“;

Seimo nutarimą Nr. XIII-1469 „Dėl 2019 metų paskelbimo Laikinosios sostinės atminimo metais“;

Seimo nutarimą Nr. XIII-1272 „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais“;

Seimo nutarimą Nr. XIII-1272 „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais“;

Seimo nutarimą Nr. XIII-1259 „Dėl 2019 metų paskelbimo Juozo Naujalio metais“.

Seimas yra priėmęs du nutarimus dėl 2020 metų:

Seimo nutarimą Nr. XIII-1151 „Dėl 2020 metų paskelbimo Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais“;

Seimo nutarimą Nr. XIII-1142 „Dėl 2020 metų paskelbimo Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais“.

Informacijos šaltinis: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15781&p_k=1&p_t=165098

Sveikiname naujai įsikūrusią Stambulo lituanistinę mokyklą „Gilė“ su pirmąja pamoka

Naujai susikūrusi Stambulo lituanistinė mokyklėlė „Gilė“ mielai dalinasi savo įspūdžiais ir akimirkomis iš pirmosios pamokos, į kurią susirinko gausus būrys mažylių.

Informacijos šaltinis: https://www.facebook.com/GlobaliLietuva/?hc_ref=PAGES_TIMELINE