Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį Rusijos skaitytojų auditoriją pasiekė Lietuvos literatūrą pristatantis Rusijos intelektualų visuomenėje populiaraus žurnalo „Inostranaja literatūra“ numeris. Plačiau…

aut.. „Švietimo naujienos“

2018 metų lituanistinio švietimo metų premija skirta Londono darželio-mokyklos „Obelėlė“ direktorei ir mokytojai Alvijai Černiauskaitei. Plačiau…

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą „Globali Lietuva“, Užsienio reikalų ministerija kviečia užsienio lietuvių organizacijas teikti projektų paraiškas 2019 metams.

Konkursas vykdomas vadovaujantis Užsienio lietuvių organizacijų projektų rėmimo tvarkos aprašu. Plačiau…

E. Plytnikaitės iliustracija

UNESCO paskelbė, kad po 80 metų iš beveik 6000 dabar pasaulyje vartojamų kalbų ir jų dialektų bus išnykę daugiau nei pusė. Prieš metus į nykstančių kalbų raudonąją knygą buvo įtrauktos 2465 kalbos. Lietuvių kalbos dar nėra nykstančiųjų sąraše, bet jos vartojimas mažėja. Nuogąstaujama, kad mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius verčia po truputį nykti ir lietuvių kalbą. Bijoma, kad emigracijoje ji išnyks jau trečioje–ketvirtoje dabartinių emigrantų kartoje. Vilniaus universiteto mokslininkus labiau jaudina didžiulio masto emigracija, o joje vykstančius su kalba susijusius procesus jie vadina natūraliais. Plačiau…

Ne paslaptis, jog žmogus, atitrūkęs nuo savo šaknų, tik iš dalies prigyja svetur. Tačiau yra ir kita tendencija – kuo jaunesnis medis, tuo gležnesnės šaknys, tuo lengviau prigyti. Tai stebėjau neseniai sukurtose bendruomenėse, pristatydama knygas Anglijoje, Airijoje, tai stebiu ir Australijoje, kur jaunos šeimos nesilanko pokario laikmečiu įkurtuose lietuvių namuose ir klubuose. Jie susitikinėja atskirai, o pasisemti lietuvybės grįžta į Lietuvą.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-11-21-australijos-lietuviai-ir-kintanti-lietuvybe/172949

Lapkričio 14 d. Sankt Peterburge, Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje, atidaryta paroda „Lietuvis Maskvoje, rusas Kaune: Jurgis Baltrušaitis ir Levas Karsavinas 1910–1945 m.“. Parodą Rusijos mokslų akademijos biblioteka parengė kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, padedama Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge. „Tai buvo puiki galimybė plačiau atverti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomo dokumentinio paveldo archyvą  ir taip prisidėti prie šių išskirtinių asmenybių atminimo įamžinimo“, – sveikinimo kalboje pabrėžė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Tarpukaryje poetas Jurgis Baltrušaitis ilgą laiką buvo Lietuvos ambasadorius Maskvoje. Tuo laiku Rusijos ir Lietuvos istorikas, filosofas, kuris rašė ir lietuvių kalba, Levas Karsavinas profesoriavo Lietuvoje, Kauno ir Vilniaus universitetuose.

Į parodos atidarymą Sankt Peterburge susirinko daug J. Baltrušaičio ir L. Karsavino kūrybos gerbėjų, Sankt Peterburgo universiteto Baltistikos katedros studentų, lietuvių bendruomenės narių.

Paroda Sankt Peterburge veiks iki 2019 m. sausio pabaigos.

Informacijos šaltinis: https://www.lnb.lt/naujienos/3675-j-baltrusaiciui-ir-l-karsavinui-skirta-paroda-atidaryta-sankt-peterburge