Žiniasklaidoje – Page 32

Vaikų ir jaunimo internetinės bibliotekos „Vyturys“ lobynai

Iki 2019 metų registruoti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vartotojai turi galimybę nemokamai skaityti vaikams ir jaunimui skirtas el. knygas internetinėje bibliotekoje www.vyturys.lt.
Plačiau…

Lituanistikos likimas – ne lituanistų rankose

Švietimo ir mokslo ministerijai pradėjus rengti pasiūlymus keturių institutų – Lietuvos istorijos (LII), Lietuvių kalbos (LKI), Lietuvių literatūros ir tautosakos (LLTI) bei Lietuvos kultūros tyrimų (LKTI) – pagrindu įkurti Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą, šios srities mokslininkai perspėja, kad lituanistiniams institutams vietos po saule nenumatyta.
Plačiau…

Tarptautinės vaikų knygos dienos laukiant. Šventinis kreipimasis 2018

Artėja Tarptautinė vaikų knygos diena, minima balandžio 2 dieną. Kviečiame lietuvių kalba skaityti šių metų šventinį kreipimąsi, kurį parašė latvių rašytoja Inese Zandere. Dailininkas Reinis Petersons piešė šių metų plakatą.
Plačiau…

Dalijanti lietuvių kalbos komuniją

Vilma Leonavičienė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Lietuvių kalbos ir kultūros centro (LKKC) vadovė, penkiolika metų moko į mūsų šalį atvykusius užsieniečius lietuvių kalbos. Savo pašaukimą ji aiškino kalbininko Vytauto Kardelio filosofine idėja: žodis „komunikacija“ kilęs iš žodžio „komunija“ – tai yra veiksmas, kai su kitais dalijiesi savo kalba, nesvarbu, kokia tavo odos spalva, religija ar šalies klimatas.
Plačiau…

Ekskursija po parodą „Kazio Bradūno meno pasaulis“ su Elena Bradūnaite-Aglinskiene

Visa savo kūrybine veikla poetas ir publicistas Kazys Bradūnas (1917–2009) formavo lietuvių egzilio kultūros pamatą, kurio kertinis akmuo yra tapatybę išsaugantis ir ją liudijantis menas. K. Bradūno prasminga egzistencija neatsiejama nuo literatūros, dailės, muzikos, teatro, kitų dvasinės bei intelektualiosios išraiškos formų.
Plačiau…

Danguolė Mikulėnienė. Lietuvių kalba ir lituanistika ant antrojo valstybės šimtmečio slenksčio

Prof. dr. Danguolės Mikulėnienės kalba apie ant antrojo valstybės šimtmečio slenksčio esančią lietuvių kalbą, lituanistiką, jos prestižą, finansavimą, visuomenės požiūrį, kalbą globojančių institucijų ir kitų institutų būklę bei keistinus dalykus.
Pranešimas skaitytas baigiamajame Lietuvių kalbos dienų renginyje, surengtame VLKK 2018 m. kovo 14 d.
Plačiau…

D. Čepėnienė. L. ir S. Didžiulių sodyboje – knygnešystės istorijos vingiai

Mintimis nukeliauti į laikus prieš gerą šimtmetį ir pajausti, kaip žmonės gyveno tuomet, galime skaitydami knygas ar klausydamiesi vyriausiosios mūsų senolių kartos menamų istorijų ir pasakojimų iš prabėgusios vaikystės. Tačiau pajusti ano meto gyvenimo skonį, persikelti į praeitį, prisiliesti prie istorijos, sužinoti apie knygnešystę, carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos draudimo politiką galima ir kitu būdu. Pakanka tik apsilankyti knygnešių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyboje-muziejuje Anykščių rajone, Andrioniškio seniūnijoje esančiame Griežionėlių kaime.
Plačiau…

Lietuvos mokykloms – nauji nemokami filmai

Lietuvos kino centras, siekdamas didinti lietuviškų filmų prieinamumą šalies mokykloms, papildė Kino edukacijos ugdymo bazę naujais filmais ir jiems skirtomis metodinėmis medžiagomis.
Lietuvos kino centras palaiko ir remia kino edukacijos plėtros iniciatyvas, koordinuoja ir plėtoja vizualinio raštingumo ugdymo procesus, siekdamas, kad kinas taptų kuo plačiau prieinamas ir kaip laisvalaikio pomėgis, ir kaip saviraiškos bei pasaulio pažinimo priemonė.
Kino edukacija – vizualinio raštingumo, kai lavinami įgūdžiai „skaityti“, kritiškai vertinti ir kurti vaizdinę informaciją, ugdymo dalis. Ypač svarbi vaikų ir jaunimo kino edukacija: vizualinio raštingumo ugdymas skatina vaikų ir jaunimo kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei vaizdinės kultūros supratimą, drauge auga intelektuali kino žiūrovų auditorija.
Plačiau…

Lietuviški lobiai nyksta užsienyje

Užsienio valstybėse, kuriose gyveno ir tebegyvena mūsų tautiečiai, yra sukaupta nemažai išliekamąją vertę turinčio lietuviško dokumentinio paveldo. Tačiau konstatuojama, kad nemažai šio mūsų tautos turto pamažu nyksta.
Plačiau…

LRT laida „Manasis AŠ“. Kodėl svarbi intonacija?

Su kokiomis problemomis šiandien susiduria lietuvių kalba kalbantys žmonės? Dažnai skundžiamasi netaisyklingu žodžių kirčiavimu, prasta kalbos kultūra. Vis dėlto, anot kalbininkės prof. Irenos Kruopienės, vienas labiausiai šlubuojančių lietuvių kalbos elementų šiandien yra intonacija. Apie sakytinės kalbos ypatumus ir intonacijos svarbą sklandžiai kalbėsenai – pokalbis su humanitarinių mokslų daktare, kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ direktore bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docente Irena Kruopiene.
Plačiau…