Iki 2019 metų registruoti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vartotojai turi galimybę nemokamai skaityti vaikams ir jaunimui skirtas el. knygas internetinėje bibliotekoje www.vyturys.lt.
Plačiau…
Iki 2019 metų registruoti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vartotojai turi galimybę nemokamai skaityti vaikams ir jaunimui skirtas el. knygas internetinėje bibliotekoje www.vyturys.lt.
Plačiau…
Švietimo ir mokslo ministerijai pradėjus rengti pasiūlymus keturių institutų – Lietuvos istorijos (LII), Lietuvių kalbos (LKI), Lietuvių literatūros ir tautosakos (LLTI) bei Lietuvos kultūros tyrimų (LKTI) – pagrindu įkurti Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą, šios srities mokslininkai perspėja, kad lituanistiniams institutams vietos po saule nenumatyta.
Plačiau…
Artėja Tarptautinė vaikų knygos diena, minima balandžio 2 dieną. Kviečiame lietuvių kalba skaityti šių metų šventinį kreipimąsi, kurį parašė latvių rašytoja Inese Zandere. Dailininkas Reinis Petersons piešė šių metų plakatą.
Plačiau…
Visa savo kūrybine veikla poetas ir publicistas Kazys Bradūnas (1917–2009) formavo lietuvių egzilio kultūros pamatą, kurio kertinis akmuo yra tapatybę išsaugantis ir ją liudijantis menas. K. Bradūno prasminga egzistencija neatsiejama nuo literatūros, dailės, muzikos, teatro, kitų dvasinės bei intelektualiosios išraiškos formų.
Plačiau…
Prof. dr. Danguolės Mikulėnienės kalba apie ant antrojo valstybės šimtmečio slenksčio esančią lietuvių kalbą, lituanistiką, jos prestižą, finansavimą, visuomenės požiūrį, kalbą globojančių institucijų ir kitų institutų būklę bei keistinus dalykus.
Pranešimas skaitytas baigiamajame Lietuvių kalbos dienų renginyje, surengtame VLKK 2018 m. kovo 14 d.
Plačiau…
Mintimis nukeliauti į laikus prieš gerą šimtmetį ir pajausti, kaip žmonės gyveno tuomet, galime skaitydami knygas ar klausydamiesi vyriausiosios mūsų senolių kartos menamų istorijų ir pasakojimų iš prabėgusios vaikystės. Tačiau pajusti ano meto gyvenimo skonį, persikelti į praeitį, prisiliesti prie istorijos, sužinoti apie knygnešystę, carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos draudimo politiką galima ir kitu būdu. Pakanka tik apsilankyti knygnešių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyboje-muziejuje Anykščių rajone, Andrioniškio seniūnijoje esančiame Griežionėlių kaime.
Plačiau…
Lietuvos kino centras, siekdamas didinti lietuviškų filmų prieinamumą šalies mokykloms, papildė Kino edukacijos ugdymo bazę naujais filmais ir jiems skirtomis metodinėmis medžiagomis.
Lietuvos kino centras palaiko ir remia kino edukacijos plėtros iniciatyvas, koordinuoja ir plėtoja vizualinio raštingumo ugdymo procesus, siekdamas, kad kinas taptų kuo plačiau prieinamas ir kaip laisvalaikio pomėgis, ir kaip saviraiškos bei pasaulio pažinimo priemonė.
Kino edukacija – vizualinio raštingumo, kai lavinami įgūdžiai „skaityti“, kritiškai vertinti ir kurti vaizdinę informaciją, ugdymo dalis. Ypač svarbi vaikų ir jaunimo kino edukacija: vizualinio raštingumo ugdymas skatina vaikų ir jaunimo kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei vaizdinės kultūros supratimą, drauge auga intelektuali kino žiūrovų auditorija.
Plačiau…
Su kokiomis problemomis šiandien susiduria lietuvių kalba kalbantys žmonės? Dažnai skundžiamasi netaisyklingu žodžių kirčiavimu, prasta kalbos kultūra. Vis dėlto, anot kalbininkės prof. Irenos Kruopienės, vienas labiausiai šlubuojančių lietuvių kalbos elementų šiandien yra intonacija. Apie sakytinės kalbos ypatumus ir intonacijos svarbą sklandžiai kalbėsenai – pokalbis su humanitarinių mokslų daktare, kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ direktore bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docente Irena Kruopiene.
Plačiau…