Vilniuje, tame pačiame bute pynėsi trijų XX a. klasikų — Balio Sruogos, Kazio Borutos ir Vinco Mykolaičio-Putino — gyvenimo dramos. Pirmoji laidų ciklo dalis „Vieno buto istorija: Balys Sruoga“ pasakoja apie rašytojo gyvenimo metus Vilniuje, Tauro gatvėje.
Plačiau…

„Aš esu nusistatęs prieš žmogaus susakralinimą, aš esu už tai, kad žmonių, ypač kūrėjų, būtų parodomos visos pusės“, – sako Alfonsas Andriuškevičius. Pastaruoju metu pasirodė trys naujos Sigito Gedos knygos – eilėraščių rinktinė „Ovalas“ ir du dienoraščių tomai – „Žydinčių bulvių sapnai“ ir „Pražilę varnėnai“. Kaip dienoraščiai rengiami spaudai? Ko tikimės iš dienoraščių ir ko galime tikėtis iš Sigito Gedos dienoraščių? Kokį tėvą dienoraščiuose mato jo dukra Uršulė Gedaitė? Kiek savęs ji randa svetimuose tekstuose? Ir kokie tekstai buvo tapę Sigito Gedos savastimi, formavo jo asmenybę? Apie tai kalbėsimės su jo jaunystės bičuliu, bedražygiu Alfonsu Andriuškevičiumi.
Plačiau…

Busti ir bausti yra tas pats veiksmažodis, tik mums per daugybę metų išsiskyrė reikšmė, mes bausmę suprantame kaip viena, o budimą – kaip visiškai kita, LRT KLASIKAI sako mitologas Dainius Razauskas. „Nusikaltęs žmogus kliedi, nesupranta, yra pasiklydęs, miega, sapnuoja. Vadinasi, tikroji bausmės paskirtis – prikelti jį iš kliedesio, iš sapno, pabudinti. Jeigu ji nebudina, tai – ne bausmė. Mes dabar sakytume – pataiso, pakeičia jo vidinį pasaulį, požiūrį, būseną, atramos, atskaitos taškus. Šia prasme pas mus bausmės beveik ir nėra, o būtų labai naudinga“, – pastebi mokslininkas.
Plačiau…

Siaubo romano „Frankenšteinas“ autorė Mary Shelley buvo taip paveikta motinos mirties ir ilgesio jai, kad net pasimatymus su būsimu vyru rengdavo motinos kapvietėje. Šis ilgesys transformuotu pavidalu pasireiškė ir „Frankenšteine“, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto dėstytoja Irina MELNIKOVA. Anot jos, šiame kūrinyje autorė realizavo sapnuotą košmarą, kuris turėjo apsiriboti nedideliu pasakojimu, bet buvo išplėstas.
Plačiau…