Dienoraštį rašau nuo 1958 metų, praktiškai kasdien, nors su tam tikromis, kartais didokomis spragomis. Jo tekstas saugomas Beinecke biblio­tekoje (Jeilio universiteto bibliotekos Retų spaudinių ir rankraščių skyriuje). Per ilgą laiką dienoraštis turbūt virto šiokiu tokiu epochos dokumentu –­ o epocha buvo įdomi ir įvairi. Esu skelbęs jo ištraukų („Kultūros barai“, 1997, Nr. 11–12, 1998, Nr. 1; „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva“, 2013; Czesław Miłosz, Tomas Venclova, „Grįžimai Lietuvon“, 2014 ir kt.). Be to, pagal truputį paredaguotą dienoraštį esu sudaręs ištisą knygą „Ligi Lietuvos 10 000 kilometrų“ (2003). Tačiau didžiulis teksto korpusas lieka nespausdintas. Maniau jo neskelbti ligi mirties, bet dabar vis dėlto nusprendžiau publikuoti bent tą dalį, kuri liečia ankstyvuosius emigracijos metus. Išvykau iš SSRS 1977 m. sausio 25 dieną, bet vėl sėdau prie dienoraščio tik gegužės penktąją.
Plačiau…

Dr. Gabijos Toleikytės pranešimas „Nuolatinis mokymasis: ką gali žmogaus smegenys“, skaitytas per metodinę dieną „Kiek svarbūs skaitymo ir rašymo gebėjimai mokantis visų dalykų? Metodinės veiklos refleksija“, skirtą savivaldybių komandoms, sudarytoms iš metodinio būrelio pirmininko/deleguoto atstovo, švietimo skyriaus, švietimo centro ar švietimo pagalbos tarnybos specialistų.
Plačiau…

Lietuvių filologijos katedros kvietimu lapkričio trečiąją dieną VU Kauno humanitariniame fakultete svečiavosi vienas talentingiausių šiuolaikinės prozos kūrėjų – Alvydas Šlepikas. Kas domisi ir skaito lietuvių literatūros kūrinius, Alvydo Šlepiko pristatinėti nereikia. Galima tik priminti, jog Alvydas Šlepikas 1994 metais debiutavo poezijos antologijoje „Svetimi“, yra išleidęs poezijos knygas „Taika tavo kraujui“ (1997), už kurią 1998 m. paskirta Zigmo Gėlės premija, ir „Tylos artėjantis“ (2003), taip pat parašęs eilėraščių naujajai poezijos antologijai „Svetimi po 20” (2014), pastebėtas ir įvertintas ir skaitytojų, ir profesionalių literatūros kritikų. Alvydo Šlepiko novelių knyga „Lietaus Dievas“ (2005) sulaukė didžiulio populiarumo ir pakartotinai buvo išleista su šešiomis naujomis novelėmis knygoje „Lietaus Dievas ir kiti“ (2016).
Plačiau…

Juozo Miltinio dramos teatro vadovo Lino Marijaus Zaikausko užsakymą parašyti pjesę apie Panevėžį Saulius Šaltenis sako priėmęs kaip iššūkį. Juk iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Panevėžys – ištuštėjęs, niekuo neišsiskiriantis Lietuvos miestas, tačiau rašytojas, kurio kūryba jau tapusi klasika, yra įsitikinęs, kad siužetai knygoms, kino scenarijams, pjesėms tiesiog „mėtosi gatvėje“, tereikia juos pakelti.
Apie rašomą pjesę bei kūrybą apskritai pokalbis su Sauliumi Šalteniu.
Plačiau…

Kazys Bradūnas – vienas žymiausių antrosios XX a. pusės lietuvių poetų, priklausęs garsiajai karo meto studentų ateitininkų „šatrijiečių“ kartai, karo išblokštai iš Lietuvos, prarastai partizaninėse kovose, nutildytai Sibire.
Artėjant poeto 100-sioms gimimo metinėms, dokumentinių apybraižų ciklo ƒ„Legendos“ vedėja Aistė Stonytė-Budzinauskienė sukūrė jam skirtą laidą.
Plačiau…

Arnoldas Piročkinas – ne vienos kurios nors kalbos srities tyrinėtojas, o filologas pačia plačiausia prasme. Kai 2007 m. buvo rengiama jo darbų bibliografijos rodyklė, Piročkinas nepatikėjo jų vertinimo kitiems, o pats nusprendė tarti Žodelį maloniajam skaitytojui. Tai buvo teisingiausias sprendimas, nes niekas kitas nebūtų sugebėjęs geriau už autorių paaiškinti bibliografijoje surašytų darbų esmės ir jų ryšio su gyvenimo pasiūlytomis aplinkybėmis.
Plačiau…