Žiniasklaidoje – Page 93

Eglė Borutaitė-Makariūnienė. Autorius nuteistas penkeriems, o jo knyga – dvidešimčiai metų kalėti

„2015-ieji buvo sukaktuviniai Kazio Borutos biografijoje – sausio 6 d. sukako 110 metų nuo Tėvo gimimo, kovo 9 d. – 50 metų po Tėvo mirties ir 70 metų nuo 1945 m. spalio mėnesio, kai buvo išleista apysaka „Baltaragio malūnas“, – primena Kazio Borutos dukra Eglė Borutaitė-Makariūnienė.
Plačiau…

Verstinės dramaturgijos archyvas „Dramų stalčius“

Pristatytas naujas internetinis puslapis www.dramustalcius.lt. Tai dalis projekto, kuriuo siekiama išsaugoti į lietuvių kalbą išverstas ir neišleistas, tačiau archyvuose (taip pat asmeniniuose fonduose, tad ir stalčiuose) sugulusias pjeses bei padaryti jas prieinamas dramaturgija besidomintiems žmonėms, inicijuoti iki šiol gimtąja kalba neturimų pjesių vertimus.
Plačiau…

Valdas Papievis: „Kartais atrodo, kad didžiausi dalykai gyvenime vyksta, kai nieko nevyksta“

„Tik iš pirmųjų atsiliepimų sužinojau, kad parašiau knygą apie senatvę, rašydamas „Odilę“ apie ją negalvojau, tikriau – galvojau nedaug. Ne tai man labiausiai rūpėjo. Man regis, kad žmogaus amžius Prancūzijoje nėra taip sureikšminamas, o jeigu sureikšminamas, tai mažiau negu Lietuvoje“, – sako beveik du dešimtmečius Paryžiuje gyvenantis ir kuriantis rašytojas ir radijo žurnalistas Valdas Papievis, kurį kalbina žurnalistas Valdas Puteikis.
Plačiau…

Moksleiviai prašo leisti mokytis

Prieš šventes Lietuvos mokiniai nusprendė garsiai išsakyti, kokio jie tikisi šviesesnio rytojaus – jaunuoliai savo svajones išdėstė viešame laiške Kalėdų Seneliui ir Lietuvos valdžiai.

Plačiau…

Lituanistų konferencijos „Lituanistika – gyvas mokslas. Nauji tekstai – naujos jungtys – nauji būdai“ vaizdo įrašai

2015 m. lapkričio 13–14 d. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje vyko jau tradicine tapusi Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistų konferencija „Lituanistika – gyvas mokslas. Nauji tekstai – naujos jungtys – nauji būdai“.
Plačiau…

Zita Nauckūnaitė. Lietuvių kalbos mokymas

Pranešimas iš seminaro lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo mokytojams „Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas(is) 5-10 klasėse“
Doc. dr. Zita Nauckūnaitė „Lietuvių kalbos mokymas: kaip dirbti pagal atnaujintą Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą“.
Plačiau…

Jūratė Jagminienė. Littera Scripta Manet…

Šiais metais minime išskirtinės asmenybės – Lietuvos kalbininko, publicisto, pedagogo, vadovėlių autoriaus, literatūrinės lietuvių kalbos normintojo, įvairiausių mokslo sričių terminologo Jono Jablonskio (1860–1930) – 155-ąsias gimimo metines.
Apie J. Jablonskio gyvenimą ir nuopelnus Lietuvos kultūrai rašyti rizikinga, apie jį išleista daug leidinių, publikuota gausybė straipsnių. Tačiau prisiminti ir priminti visuomenei apie išskirtinę J. Jablonskio asmenybę, manau, verta.
Plačiau…

Viktorija Daujotytė: „Reikia ne tik skverbtis į priekį, bet ir grįžti, jei kelias ne tas“

Šių metų literatūrinės A.Baranausko premijos laureatė, prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė nesižavi Lajų taku didžiojo poeto išgarsintame „Anykščių šilelyje“: „Neturiu teisės juo pavaikščioti. Nepalaikiau anykštėnų projekto, kai jie kreipėsi į Lietuvos Mokslų akademiją. Nepasirašiau. Neturėjau ir neturiu tikrumo, nors nieko neigti ir nenoriu. Tiesiog kitaip galvoju. Kitaip matau“.
Plačiau…

Mindaugas Šinkūnas: raštingumo sąvoka ateityje turės stipriai keistis

Dabartinė lietuvių kalbos rašyba gana nusistovėjusi ir patogi, tad vargu ar kas nors ryšis lietuvių kalbos rašybą reformuoti iš esmės, LRT KLASIKAI sako Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojas daktaras Mindaugas Šinkūnas. O pasakyti, kas bus po 200 metų, jo nuomone, sudėtinga, nes tai labai ilgas laikotarpis. „Galima būtų pafantazuoti pažiūrėjus, kaip sparčiai vystosi balso atpažinimo ar kalbos sintezavimo ir panašios komunikacinės technologijos. Galima manyti, kad raštingumo sąvoka ateityje turės stipriai keistis. Greičiausiai labai sumažės rašytinio žodžio vartojimo sfera, o sakytinio žodžio svarba tik didės. Bet tai sritis, kuri labiau tinka futurologams ir fantastinių romanų kūrėjams“, – svarsto mokslininkas.
Plačiau…

Antanas Smetona. Dėl lietuvių kalbos raidyno

Raidžių karuose iki šiol didžiausia šventenybė buvo lietuvių raidynas. Tiek modernistai, tiek tradicionalistai nedrįso jo liesti, nors pastarieji pirmuosius tuo kaltino visiškai be pagrindo. Neteko girdėti apie ketinimus raidyną kaitalioti.

Plačiau…