Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565), kurio 500 metų jubiliejų šiemet minime, pirmasis Lietuvos didikas, taip aštriai ėmęsis Romos katalikų bažnyčios kritikos, kad tapo pirmuoju ir žymiausiu Lietuvos autoriumi, įtrauktu į Visuotinį uždraustųjų knygų sąrašą (Index librorum prohibitorum). Ir šiandien jo kritika skamba nuožmiai ir žeidžia daugelio Lietuvos katalikiškąją tradiciją gerbiančių ir puoselėjančių žmonių sąmonę. Gal dėl to ir Lietuvos istorijoje, be teiginių, jog tai žymiausias, galingiausias, įtakingiausias XVI a. LDK didikas, turime nedaug atidžiau jo religines nuostatas tyrinėjančių darbų. Vis dėlto šiandienos Vakarų Bažnyčios ir religinės minties istoriografija yra vertinga ir įdomi ne dėl savo angažuotumo, bet dėl pastangų atverti religinės sąmonės eigos bei pokyčių ištakas ir aktualizuoti gyvos religinės minties vaidmenį ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenėje.
Plačiau…

Profesorė Viktorija Daujotytė recenzuoja naujausią Donaldo Kajoko poezijos knygą „Apie vandenis, medžius ir vėjus“.
Donaldas Kajokas – daug jau jo, tikrai daug. Bet ar gerų eilėraščių gali būti per daug? Ar kada tekančioj upėj vandens per daug? Ar medžių miške? Ar vėjo, stovint ant kalno? Ar laiko, kurio valandos nežinomos? „Graffiti: amžinybė“, dedikacija Rūtai, gal ir Rūtai Staliliūnaitei. Gal ir dar kam. Puikus tekstas – tikrai „lyg baltu kinų tušu parašytas“ raščiukas: grįšiu po valandos / tik nežinau / kada.
Plačiau…

Priimdama sprendimus, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) atsižvelgia į tai, kaip keičiasi kalba ir kas naujo joje atsiranda, teigia Komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė. Pasak jos, jei nauji žodžiai ir reiškiniai dera su esama kalbos sistema, jie būna priimami.
Plačiau…

Šį rudenį, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kartu su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija bei Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka vėl rengia akciją „Metų knygos rinkimai“ ir kviečia skaitytojus balsuoti už geriausias lietuvių autorių knygas.
Plačiau…

Paskutinėmis vasaros dienomis tvarkydamas mūsų kaimo ūkį pamačiau degalinėje atsitiktinę kompoziciją ir ją nufotografavau: kaladė su kirvuku ir Vilniaus universiteto laikraštis su antrašte apie geriausius dėstytojus. Dėstytojai ten tikrai puikūs, bet aš įsižiūrėjau į kirvį… Plačiau…

Formuluotė, kuri tinka kiekvienam literatūros klasikui: todėl ir klasikas, kad lieka tapatus, tas pats, bet ir kitas ar kita. Praėjus šimtmečiui, būtinajam klasiko slenksčiui, laikas tai, kas parašyta, ima keisti, transformuoti, formuoti naujas reikšmes ir jų atspalvius. Bet šis procesas vyksta tik kultūros žmonių, skaitytojų ir tyrinėtojų, pastangomis. Esame laiko instrumentai, mumis laikas kelia iš praeities tai, kas ne tik lieka, bet ir darosi svarbu šiandien.
Plačiau…

Rugsėjo 26 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete įvyko seminaras „Lietuvių kalbos draugija ir mokykla praeityje ir dabar“, skirtas šios organizacijos įkūrimo 80-mečiui.
Plačiau…

Ši Rugsėjo 1-oji nebuvo ypatinga. Mokytojai galėjo pasidžiaugti ne tik mokinių gėlėmis, bet ir didesniu politikų dėmesiu, pavyzdžiui, rašybos klaidų pilnu švietimo ministrės Audronės Pitrėnienės sveikinimu. Vieša paslaptis, kad šiandien ne viena mokykla yra tapusi balsų spausdinimo mechanizmu. Ir tai tikrai ne mokyklų kaltė, o veikiau jų mėginimas apsisaugoti nuo uždarymo, pasitelkiant bendradarbiavimą su politikais. Pastebima tendencija, kad šią strategiją ypač gerai yra įvaldę socialdemokratai, nors mėgėjų rasime kiekvienoje partijoje.  Deja, tenka pripažinti, kad šių išskaičiavimu paremtų draugysčių dažnai nepakanka, kad būtų sprendžiamos realios švietimo sistemos problemos.
Plačiau…