Kas buvo moteris, slypinti už Pepės Ilgakojinės? Ką tik išleisti Astridos Lindgren karo laikų dienoraščiai kartu su jos nauja biografija atskleidžia, kad ši rašytoja buvo tokia pat radikali ir užsispyrusi kaip jos geriausiai žinomas personažas.  
Plačiau…

Kultūros vertybių registrą papildė naujas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ─ namas Kalvarijų g. 20 Vilniuje, kuriame 1904–1906 m. gyveno kalbininkas Jonas Jablonskis. Taip pažymėta svarbi išlikusi vieta sostinėje, susijusi su iškiliausiu lietuvių bendrinei kalbai nusipelniusiu žmogumi, rašoma pranešime spaudai.
Plačiau…

Tai, kad pasikeitus valdymo santvarkai kai kurie rašytojai buvo pradėti vertinti visai kitaip, yra neišvengiama. Taip, minėdama 70-metį, sako literatūros tyrinėtoja, rašytoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Viktorija Daujotytė-Pakerienė.
Plačiau…

Tikrai nėra reikalo lietuvinti žodžių, kurie turi antikinių kalbų šaknų ir niekuo negrasina mūsų kalbai. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto dekanas kalbininkas Antanas Smetona. „Jei klausytojui neaišku, kas yra „hitas“ ar „singlas“, galima paaiškinti, bet nebūtinai reikia keisti patį žodį“, – sako jis.
Plačiau…

Iš visų literatūros žanrų poezija bene paslaptingiausia ir labiausiai intriguojanti. Vartojant mažai žodžių siekiama pasakyti labai svarbius dalykus. Kaip sako Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas, poetas Donaldas Kajokas, poezija rašoma tada, kai neįmanoma įvardyti dalykų, apie kuriuos nori kalbėti, kai nerandi žodžių. Kartais eilėraštis rašomas tik dėl to, kad sukurtum tą nujaučiamą vienintelį žodį ar vibraciją. Krūvą knygų išleidęs rašytojas šiemet poezijos mylėtojams pateikė dar vieną eilėraščių rinkinį – „Apie vandenis, medžius ir vėjus“.
Plačiau…

Dažnai girdime vyresniuosius, kritikuojančius šiuolaikinį jaunimą. Jie blogi, jie nepagarbūs, jie neatsakingi, išlepę… Galime atkakliai tam prieštarauti arba stoti į pasipiktinusiųjų gretas.
„TED-Ed Club talk“ projektas  daugybei jaunų žmonių suteikia galimybę išsakyti savo nuomonę ir idėjas. Šiandien kviečiame skaityti interviu su Aliezah Hullet, amerikiečiu moksleiviu, kuris išsako nuomonę apie savo kartos problemas.

Plačiau…

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė atsakė į Lenkijos Respublikos nacionalinio švietimo ministrės Joannos Kluzik-Rostkowskos laišką, kuriame ji reiškė susirūpinimą dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje švietimo.
Ministrė A. Pitrėnienė paaiškino priežastis, kurios lemia mažėjantį mokyklų tinklą visose šalies savivaldybėse ir priminė, kad panašios tendencijos pastebimos ir Lenkijoje.
Plačiau…

„Esu Lietuvos žydas, gimiau Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune (1929 m. birželio 18 d. – G. J. past.). Vilnius tada buvo, kaip mus mokė mokykloje, užgrobtas lenkų. Gimiau Žydų ligoninėje (tuo metu daug buvo žydiškų dalykų – nuo visame pasaulyje žinomų ješivų iki labdaros valgyklų, nuo Žydų banko iki Žydų ligonių kasos). Laimė, buvo ir meistriškų žydų gydytojų (dauguma jų po dvylikos metų suvaryti į getą ir sunaikinti). Jų padedamas, tegu ne visai įprastu būdu – atlikus Cezario pjūvį, aš ir atsiradau pasaulyje. Mano drąsiai ir pasiaukojančiai mamai, tebūnie jai dangaus karalystė, po pirmojo tokio gimdymo, tapusio lemtingu mano vyresniajam broliui, buvo griežčiausiai uždrausta gimdyti. Bet meilė savo vyrui – pradedančiam miestelio siuvėjui – nugalėjo gydytojų draudimus. Ne veltui mano senelė Rocha ilgai ilgai, švelniai ir su nepikta pašaipėle vadino mane, savo pirmąjį vaikaitį, uždraustu vaisiumi. Kadangi gimdyvę ir naujagimį išlaikė ligoninėje devynias dienas, aš turiu retą, beveik kaip Gogolio aprašytą galimybę švęsti gimtadienį du kartus per metus ir du kartus ta proga gauti sveikinimus nuo artimųjų ir draugų – tą dieną, kai iš tiesų gimiau, ir tą, kai mane parvežė į gimtuosius namus – į Jonavos miestelį, kur patyręs mojelis man atliko žinomą gerą darbą, o rabinas pagaliau įrašė į visų pasaulyje gyvenančių padarų knygą, davęs man ilgam gyvenimui du vardus – Giršas Janklas (sovietinė versija – Grigorijus Jakovas).“

Plačiau…