Etninės kultūros puoselėjimas – viena iš prioritetinių krypčių, kai ugdomos bendrosios mokinių kompetencijos, tautos kultūrine patirtimi grindžiamas kūrybingumas, tradicinės dorovės normos, tautinė ir pilietinė savimonė, pagarba gyvenamajai aplinkai ir Lietuvai, šeimos, bendruomenės ir tautos tradicijoms. Plečiant ir gilinant vaikų žinias organizuojamos įvairios popietės, renginiai, aktyviai dalyvaujama bendruomenės susitikimuose. Įgytos etninės kultūros žinios bei patirtis palaipsniui subrandina artimą, nuoširdų santykį su savo kraštu, jo praeitimi ir dabartimi. Mes, mokytojai, perteikdami prasminius etninės kultūros klodus, turime nuolat tobulėti, ieškoti naujų mokymo būdų, metodų, kurie būtų patrauklūs ir įdomūs mokiniams. Etninė kultūra turėtų būti skleidžiama moderniai ir orientuojama į turinį, o ne į pigias populiarumo siekiančias formas.
Almina Afonina ir Tatjana Oleneva. Pelesos vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (Baltarusija)
Pelesos vidurinė mokykla yra kultūros ir švietimo centras Pelesos krašte. Ugdymas mokykloje vyksta lietuvių kalba pagal Baltarusijos Respublikos Švietimo ministerijos tautinėms mažumoms parengtus mokymo planus ir programas. Mokiniai sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos organizuojamuose rašinių, piešinių, skaitovų, kraštotyros konkursuose, olimpiadose. Pasak mokytojos Nijolės Andrušaitienės, vaikams patinka pamokos neformalioje aplinkoje, kai galima atrasti ne tik talentus, bet ir pastebėti mokinį kaip asmenybę.
Pateikiamas mokytojos gerosios patirties darbas – tai galimybė paįvairinti savo pedagoginę veiklą, surasti naujų formų ir būdų, siekti nuolatinio mokytojų profesinės kompetencijos augimo.
2019-uosius Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiks vienos knygos paroda. Nuo sausio 7 d. bus eksponuojama „Lietuvių chartija“, kuri buvo paskelbta Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje ir išreiškė lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. 2019-aisiais sukanka 70 metų, kai „Lietuvių charta“ buvo paskelbta. Plačiau…
Gruodžio 27 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo septintuosiuose „Globalios Lietuvos“ apdovanojimuose Nacionalinėje filharmonijoje, skirtuose pagerbti visame pasaulyje Lietuvos labui dirbančius tautiečius.
Šių metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai skirti už pritrauktas investicijas, įdiegtas tarptautines inovacijas, verslo ryšių kūrimą, patirties perdavimą regionams, Lietuvos vardo garsinimą. Užsienio reikalų ministerijos teikimu už viso gyvenimo nuopelnus, apdovanojimas skirtas „Amerikos balso“ lietuvių skyriui. Plačiau…
9-erius metus Briuselyje pradirbusi mokytoja grįžo į Lietuvą: važiuoju į darbą ir dainuoju
Plačiau…
Seimo paskelbti atmintini metai
Seimas yra priėmęs vienuolika nutarimų dėl 2019 metų:
Seimo nutarimą Nr. XII-2761 „Dėl 2019 metų paskelbimo Juozo Tumo-Vaižganto metais“;
Seimo nutarimą Nr. XIII-679 „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“;
Seimo nutarimą Nr. XIII-863 „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos šaulių sąjungos metais“;
Seimo nutarimą Nr. XIII-865 „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais“;
Seimo nutarimą Nr. XIII-864 „Dėl 2019 metų paskelbimo Jėzuitų misijos Lietuvoje metais“;
Seimo nutarimą Nr. XIII-1090 „Dėl 2019 metų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais“;
Seimo nutarimą Nr. XIII-1468 „Dėl 2019 metų paskelbimo Jono Žemaičio-Vytauto metais“;
Seimo nutarimą Nr. XIII-1469 „Dėl 2019 metų paskelbimo Laikinosios sostinės atminimo metais“;
Seimo nutarimą Nr. XIII-1272 „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais“;
Seimo nutarimą Nr. XIII-1272 „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais“;
Seimo nutarimą Nr. XIII-1259 „Dėl 2019 metų paskelbimo Juozo Naujalio metais“.
Seimas yra priėmęs du nutarimus dėl 2020 metų:
Seimo nutarimą Nr. XIII-1151 „Dėl 2020 metų paskelbimo Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais“;
Seimo nutarimą Nr. XIII-1142 „Dėl 2020 metų paskelbimo Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais“.
Informacijos šaltinis: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15781&p_k=1&p_t=165098
Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2019 m. sausio 1 d. taps Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Įsigaliojus naujam Sporto įstatymui, valstybės sporto politikos formavimą, koordinavimą ir įgyvendinimą perima Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Plačiau…
Tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programą, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. planuojama skirti ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę ugdymui lietuvių kalba. Priešmokykliniame ugdyme, kuriame iki šiol buvo 4 val. per savaitę ugdymui lietuvių kalbai, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. papildomai pridedama 1 valanda. Tokiam Švietimo įstatymo ir kitų teisės dokumentų pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė. Įstatymo projektas dar bus teikiamas Seimui. Plačiau…
Vincas Kudirka (1858–1899) – prozininkas, poetas, publicistas, vertėjas, kritikas. Vienas tautinio sąjūdžio ideologų, formavęs lietuvių visuomenę pagal europietiškojo demokratizmo principus ir įtvirtinęs socialinio kriticizmo tradiciją lietuvių literatūroje. Lietuvos himno autorius.
Plačiau…
Paieška svetainėje
| Nuo žmogaus kultūrinio lauko pareina ir jo svajonės. Kiek tos svajonės siaurutytės, egocentriškos, o kiek jos vis dėlto žmogiškos? Tai priklauso nuo akių atvirumo pasauliui. Bet jeigu nėra pagrindų, tai akys labai mažai pastebi.
Meilė Lukšienė |
© 2025 Ugdymo plėtotės centras