2018 m. lapkričio 20–24 d. grupė Lietuvos įvairių dalykų mokytojų, integruojančių etninę kultūrą į ugdymo procesą, etninės kultūros veiklų organizatorių bei formaliojo ir neformaliojo ugdymo švietimo politiką formuojančių įstaigų atstovų Lietuvos Respublikos generalinio konsulato kvietimu lankėsi Sankt Peterburge ir Pskove (Rusijos Federacija).
Plačiau…
Kultūros ministerijoje ketvirtadienį paskelbti 2018 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu jais tapo šeši kūrėjai: rašytojas Vytautas Martinkus – už intelektualiosios literatūros gylį, dirigentė Mirga Gražinytė – už muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą, rašytojas Marius Ivaškevičius – už drąsų literatūros žingsni į teatrą, kino operatorius Audrius Kemežys – už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, nutiesusį kelius į ateitį, aktorius Darius Meškauskas – už improvizacijos ir psichologinio tikslumo dermę, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila – už nepriklausomos vizualiosios kultūros formavimą.
Plačiau…
Unsplash.com nuotrauka
Lietuvių mokykla Vašingtone yra stipri ne tik dėl savo vaikų, bet ir mokytojų. Jie – drąsūs, kūrybiški, atidūs, jautrūs, išmintingi. Galima būtų tęsti ir tęsti. Kai kurių patirtis siekia ne vieną dešimtį metų. Nutarėme su jais pasikalbėti ir paklausti, kodėl, jų nuomone, mokytojo profesija yra prasminga, kodėl jie ją pasirinko.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-12-06-lietuviu-mokyklos-vasingtone-mokytojai-si-profesija-ypatinga/173217
Lituanistai, nepamirškime prenumeratos!
2018-12-05
Baigiasi metai. Laikas galvoti apie periodinius leidinius, kurie turi būti ant kiekvieno lituanisto darbo stalo.
Nuoširdžiai kviečiame kitais metais skaityti „Gimtąją kalbą“ ir „Liaudies kultūrą“.
„Gimtąją kalbą“ jau galima užsisakyti ne tik popieriniu, bet ir pdf formatu.
Užsisakyti galima „Lietuvos pašto“ skyriuose arba internetu – https://www.melc.lt/gimtoji-kalba/prenumerata
„Liaudies kultūros“ metinės prenumeratos (šešių žurnalo numerių) kaina – tik 12 eurų! O spaudos kioskuose jis bus kiek brangesnis.
„Liaudies kultūrą“ patogiausia užsisakyti internetu: www.prenumeruok.lt
Lietuvių kalbos dienų renginiai 2019 metais
2018-12-05
Valstybinė lietuvių kalbos komisija, vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. posėdžio protokolo Nr. 106-P-34 nutarimą, 2019 m. vasario 16 d. – kovo 11 d. kviečia ketvirtą kartą surengti Lietuvių kalbos dienas Lietuvos įstaigose, visuomeninėse organizacijose ir lietuvių bendruomenėse užsienyje. Plačiau…
Gruodžio 10 d., pirmadienį, 18 val. Valdovų rūmuose įvyks iškilmingas Kalbos vakaras, kuriame Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė įteiks 2018 metų Kalbos premiją. Šiais metais Kalbos premijos laureate Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija paskelbė etnologę, visuomenės veikėją Eleną Bradūnaitę-Aglinskienę. Premija skirta už rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida Lietuvoje ir užsienyje. Felicijos Bortkevičienės (1873–1945), žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės, atminimą įamžinanti premija skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms, institucijoms. Plačiau…
Kalbos vakaras 2018
2018-12-05
2018 m. gruodžio 10 d., 18.00–20.00 val.
Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė
LKI Raštijos paveldo tyrimų centre kuriama interneto svetainė „Senieji raštai“ 2018 m. praturtėjo naujais šaltiniais. Didžiausias šiųmetis turtas – lietuviški XVI–XIX a. Biblijos tekstai. Internetinius Biblijos leidinius sudaro perrašas ir dvi žodžių formų konkordancijos, leidžiančios greitai surasti reikiamus žodžius. Internetiniai leidiniai parengti pagal projektą Lietuviškos XVI–XIX a. Biblijos istorija (vadovas dr. Mindaugas Šinkūnas), remtą Lietuvos mokslo tarybos.
Svarbiausia ir labiausiai geista – Jono Bretkūno Biblija. Tai pirmoji į lietuvių kalbą išversta Biblija – pradėta Labguvoje (1579) ir baigta Karaliaučiuje (1590). Jos aštuonių tomų rankraštis dabar saugomas Berlyne, Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve. Į svetainę šiuo metu įkelta 11 Senojo Testamento knygų: Izaijo, Jeremijo, Ezechielio, Danieliaus, Raudų, 1 ir 2 Metraščių, Jobo, Patarlių, Mokytojo ir Giesmių giesmė. Taigi Bretkūno Biblijos kelias į interneto erdves jau prasidėjo.
Jono Bretkūno Biblija: Senasis Testamentas. Nuotrauka Onos Aleknavičienės.
Pirmoji spausdinta visa lietuviška Biblija taip pat jau mūsų svetainėje. Ji buvo išleista 1735 m. Karaliaučiuje ir tradiciškai vadinama Kvanto Biblija. Jonas Jokūbas Kvantas (Johann Jakob Quandt) – ne tik šios Biblijos, bet ir Naujojo Testamento (1727) bei Psalmyno (1728) leidimo organizatorius. Šių lituanistikos šaltinių tekstai šiemet irgi paskelbti. Prie jų šliejasi ir 1816 m. Vilniuje išėjęs katalikų Naujasis Įstatymas, vadinamas Giedraičio Naujuoju Testamentu. Kiek anksčiau į svetainę įkeltas 1701 m. Naujasis Testamentas, vadinamas Bitnerio Naujuoju Testamentu, bei Jono Rėzos Psalteras Dovydo(1625).
KAS rašyta Biblijoje apie Dievą, žmogų ir Visatą lietuviškai nuo XVI iki XIX a., jau galima skaityti internete www.lki.lt/seniejirastai/. KAIP rašyta, galima tirti pasitelkiant programinę analizę ir tai daryti neskubant bet kuriame pasaulio taške.
Dr. Ona Aleknavičienė
Informaciojos šaltinis: http://lki.lt/ltinterneto-svetaine-senieji-rastai-papildyta-lietuviskais-xvixix-a.-biblijos-tekstais/
Martyno Mažvydo premija, teikiama už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui, šiais metais skiriama Sigitui Lūžiui – už Kazimiero Semenavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ pirmosios dalies vertimą iš lotynų kalbos ir reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslinius senosios Lietuvos literatūros ir rašytinio paveldo, lietuvių kultūros asmenybių literatūrinės ir kultūrinės veiklos, lietuviškos knygos ir spaudos tyrinėjimus. Plačiau…
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį Rusijos skaitytojų auditoriją pasiekė Lietuvos literatūrą pristatantis Rusijos intelektualų visuomenėje populiaraus žurnalo „Inostranaja literatūra“ numeris. Plačiau…
Paieška svetainėje
Kalba ir tarmė – tai savotiškas pasaulio modelis, lyg nepakartojami langai, pro kuriuos mes žvelgiame į pasaulį. Kuo daugiau tokių langų, tuo daugiau nepakartojamų žvilgsnių... Aleksas Girdenis |
Lituanistika mokykloje
© 2024 Ugdymo plėtotės centras
© 2024 Ugdymo plėtotės centras