2019 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko devintoji Lietuvių terminologijos forumo konferencija „Kalbos ir terminologijos technologijos“. Konferencijų salė televizijos tiltu buvo sujungta su Europos Sąjungos Taryba Briuselyje. Konferencijoje kalbėta ir diskutuota apie lietuvių kalbos ir terminologijos technologijas, duomenų bazes, įrankius ir sistemas, kalbos technologijų perspektyvas, galimybes, poreikius ir pan. Pranešimą apie Lietuvių kalbos institute vykdomą Lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos (http://lkiis.lki.lt/) plėtrą ir kuriamas elektronines paslaugas visuomenei skaitė Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė.
Informacijos šaltinis: http://lki.lt/lietuvos-respublikos-seime-vyko-devintoji-lietuviu-terminologijos-forumo-konferencija-kalbos-ir-terminologijos-technologijos/
Birželio 1 d. vyko visiems Lietuvos abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Šį brandos egzaminą šiais metais pasirinko apie 29 000 abiturientų. Vieni jų laikė mokyklinį, kiti – valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Plačiau…
Birželio 7 d., penktadienį, nuo 10 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Antano ir Jono Juškų kultūrinio palikimo retrospektyva: nauji požiūriai ir tyrimai“.
Konferencijos dalyvius sveikins Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Seimo nariai Robertas Šarknickas ir Ričardas Juška. Plačiau…
Prieš 124-erius metus Maironis pirmą kartą išleido „Pavasario balsus“ (1895). Literatūrologės Vandos Zaborskaitės teigimu, „Pavasario balsai“ buvo tautos atgimimo poetinis manifestas. Ši knyga kėlė tėvynės meilę ir pasiryžimą darbuotis jos labui. Tai buvo naujų laikų modernios lietuvių tautos balsas, tačiau šių dienų mokslininkai „Pavasario balsuose“ įžvelgia ne tik kūrybos svarumo, patriotiškumo puoselėjimo dėmenis. Ar gali būti, kad Maironio dalyvavimas leidžiant „Pavasario balsus“ atitiko bendrą jo savivaizdžio kūrimo strategiją? Plačiau…
Kasdien vis labiau skubančiame pasaulyje neretai ieškoma aiškios, trumpos ir kokybiškos informacijos. Reaguodamas į tai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kartu su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi sumanė pasiūlyti 15–20 minučių edukacinius vaizdo įrašus tėvams, mokytojams, bibliotekininkams ir kitiems besidomintiems skaitymo skatinimu bei vaikų literatūra. Šie vaizdo įrašai yra projekto „Pokalbiai apie vaikų literatūrą“ dalis. Plačiau…
Birželio 13 d., 18:30 val. Vilniaus paveikslų galerijoje vyks atminimo vakaras, skirtas poeto Alfonso Nykos-Niliūno 100-osioms gimimo metinėms. Kviečiame dalyvauti!
Informacijos šaltinis: http://www.llti.lt/lt/naujienos/686
Daugiau nei 7-iems iš 10-ies darbuotojų Europoje reikia bent pagrindinį lygį atitinkančių skaitmeninių įgūdžių savo darbui atlikti. Skaitmeninių įgūdžių prireikia ir daugiau nei pusei nekvalifikuotų darbininkų. Ateities skaitmenizavimo iššūkiams darbo rinkoje ruošiamasi jau dabar – Europos Komisija kartu su šalimis narėmis parengė dokumentą „Įkvepiančios praktikos ateities skaitmeniniam pasauliui“. Jame galima susipažinti ir su Lietuvos patirtimi, kur pristatomi Ugdymo plėtotės centro projektai.
Informacijos šaltinis: https://www.upc.smm.lt/
Treniruoti kūrybingumą kviečia Kūrybingumo mokykla – nemokamas edukacinis projektas-platforma, skirtas mokytojams, kad galėtų paįvairinti jų dėstomas pamokas, ir vyresniųjų klasių moksleiviams.
Turbūt sutiksite, jog kiekvienas mokykloje dėstomas dalykas yra ypatingas, pilnas netikėčiausių istorijų ir nutikimų. Kūrybingumo mokykla kviečia apsilankyti ir papildyti savo pamokas – nuo fizikos iki literatūros – atrastais kūrybingumo atvejais, žaismingais ir informatyviais video bei tekstais. Plačiau…
2019 m. premijos laureatas – Lietuvos pedagogas, kalbininkas, lietuvių kalbos vadovėlių autorius doc. dr. Bronius Dobrovolskis. Premija skiriama už reikšmingus mokslo ir mokslo populiarinamuosius bei mokomuosius darbus, atitinkančius pagrindines Petro Būtėno veiklos sritis (akcentologija, dialektologija, leksikologija ir leksikografija, tautosaka, kraštotyra, mokyklinė lituanistika), ir lituanistinės veiklos organizavimą.