2018 m. gegužės 15 d., antradienis, 18.00–19.30 val.
Valdovų rūmai

Registruotis

Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės retorinio kūrybinio paveldo (bent jau iš to, kas tyrinėta, publikuota, versta) matyti, kad Lietuvos raštijos kūrėjai buvo dideli eruditai, plačiai išsilavinę, gerai apsiskaitę, išsamiai susipažinę su Antikos mitologija ir Biblijos alegorijomis, atmintinai cituodavo romėnų rašytojų, visuotinę literatūrą, buvo išradingi, sąmojingi ir šmaikštūs.

Prie visuotinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės retorikos mokslo suklestėjimo, be abejo, prisidėjo bendras Europos mokslo įrankis – lotynų kalba, plačiai atvėrusi visų universitetinių miestų vartus, kolegijų duris įvairių šalių ir tautybių profesūrai ir studentams, leidusi laisvai bendrauti, keistis laiškais, veikalais, mokytis iš jų, originalo kalba skaityti romėnų oratorius, kurti lygia greta su kitais mokytų kraštų žmonėmis gana aukšto lygio retorinius kūrinius. Retorikos klestėjimo era Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje galima drąsiai vadinti XVII amžių. Plačiau…