Lietuvoje planai aprūpinti moksleivius planšetiniais kompiuteriais kartais pateikiami taip, lyg tai būtų panacėja, automatiškai pakelsianti kiekvieno vaiko žinių lygį. Tik štai tokių pat svajų įkvėpta Los Andželo (JAV) mokyklų administracija, užsimojusi aprūpinti „iPad“ kompiuteriais visus 640 tūkst. miesto moksleivių, dabar teisinasi FTB pareigūnams, o „Apple“ privalės išmokėti 4,2 mln. dolerių sutarties nutraukimo mokestį. Viena iš plano žlugimo priežasčių – „iPad“ pasirodė netinkama mokomąja priemone.
Plačiau…
Idėjos – Page 12
Tie, kurie lankė sovietinę mokyklą, tikriausiai mena sunkiau besimokančius bendraklasius, kuriems mokytojai nešykštėdavo „negabaus“, „tinginio“ ar dar riebesnės etiketės. Dalis tokių vaikų iškeliaudavo netgi į specialiąsias mokyklas, o apie tai, kad sunkiai skaitantis ar rašantis mokinys gali būti visiškai normalaus ar netgi aukštesnio intelekto, žinojo tik nedaugelis tėvų ir netgi pedagogų. Šis sutrikimas, vadinamas disleksija, tapo ne vieno vaiko nuvertinimo, neretai nulėmusio ir tolesnį jo gyvenimą, priežastimi. O kaip yra šiandien? Kaip Lietuvos švietimo sistemoje pasikeitė požiūris į disleksiją turinčius vaikus? Ar jie gauna veiksmingą pagalbą? Apie tai – pokalbyje su Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros docente, daug metų dirbusia pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje, dr. Rasa Barkauskiene.
Plačiau…
Suomiškas receptas Lietuvai: yra ko pavydėti
2015-09-12
Lietuvos švietimo sistema atsilieka šimtmečiu. Pasenę ne tik mokymo būdai, bet ir atsiskaitymų sistema, o moksleiviams suteikiamos kompetencijos – visiškai nenaudingos šio laikmečio žmogui.
Tokiomis įžvalgomis su DELFI pasidalijo politikas Andrius Kubilius. Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas ir opozicijos lyderis atkreipė dėmesį į didžiausias švietimo sistemos problemas. Anot švietimo srities specialistų – situacija darosi pavojinga, nes šių problemų neišsprendus užauginsime visuomenę, kuri negebės prisitaikyti šiame amžiuje. Ragina pavyzdį imi iš Suomijos „Dabartinė švietimo sistema ir jos pagrindiniai klasikiniai kolektyviniai ugdymo metodai („mokytojas – klasė“) susiformavo XIX amžiaus viduryje, kai besiformuojanti industrinė visuomenė, masinė gamyba, vėliau tapusi konvejerine gamyba, pareikalavo masinio švietimo, gebančio suteikti vienodas žinias didelei masei žmonių.
2015-aisiais minime šiandien daugeliui puikiai pažįstamo eseisto ir rašytojo, plunksnos meistro Gendručio Morkūno 55-ąsias gimimo metines. Nors rašytojo jau nėra kartu su mumis, jo tekstai įkvepia skaitytojus ir kas kartą prabyla taip aktualiai, tarsi parašyti ką tik ir skirti kiekvienam iš mūsų asmeniškai. Būtent Gendručio gebėjimas aiškiu, skaidriu ir paprastu žodžiu prabilti kiekvienam skaitytojui, jo kūrybai teikia savitumo, išskirtumo. Apie sudėtingus dalykus jis pasakoja visiškai paprastai ir taip atveria mums didžiuosius gyvenimo stebuklus.
Plačiau…
„MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS skelbia originaliausios knygos kūrimo konkursą moksleiviams „Mano fantazijų knyga“!
Visi kokiu nors būdu esame susidūrę su knyga: nors vieną skaitę, vartę, o gal suradę senoje palėpėje pelių apgraužtą tomelį… Tuomet į akis tikriausiai krito knygos viršelis, iliustracijos, teksto šriftas, nejučiomis pirštai palietė knygos popierių… Yra žmonių, kuriems knyga svarbi kaip meno kūrinys: aktualus ne tik tekstas, bet ir forma, pateikimas. Kiekviena knyga yra skirtinga, įdomi, unikali. Tai – mažytė istorija, kartais apimanti vienos dienos įvykius, o kartais ištisų kartų likimus.
Plačiau…
Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) inicijavo visą paketą siūlymų mokytojams, kaip jie galėtų dėstyti išradingiau bei sudominti moksleivius, kad šie noriau mokytųsi. Pasak LMS prezidentės Akvilės Burneikaitės, planuojama leisti metodinę knygelę, kuri bus savotiška paruoštukė mokytojams, kaip derėtų mokyti šiuolaikiškiau.
„Ne kiekvienam mokytojui išdrįsi pasakyti – žiūrėkite, mokytojau, galbūt darome taip, taip mums bus įdomiau. Dėl šios priežasties sugalvojome įtraukti tiek mokytojus, iš jų sulaukti pasidalijimo gera patirtimi, tiek moksleivius ir kartu parengti savotišką paruoštukę sau, savotišką paruoštukę savo mokytojams“, – teigia LMS prezidentė.
Plačiau…
Tomas Daugirdas. Ko reikia mokyklai
2015-07-16
Dabartiniame pasaulyje švietimui keliami ypač dideli reikalavimai. Lietuvoje dažnai kalbama apie švietimo krizes, prastus mokinių gebėjimus, mokytojų kompetencijų spragas, išreiškiamas nepasitenkinimas nepateisintais lūkesčiais ir panašiai. Tačiau mokyklos misija neturėtų būti vytis ar pranokti sparčiai kintantį technologinį pasaulį, ko iš jos dažniausiai ir reikalaujama. Ji turėtų atverti mokiniams pasaulį, kurį užgožia šiuolaikinė dinamika ir technologijos.
Plačiau…
Prieš atsirandant virtualioms mokymosi terpėms, moksleiviai ir studentai mokėsi iš knygų ar konspektų – visa tai galima įsivaizduoti kaip jau nulipdytą ir sustingusią molio skulptūrą. Štai virtualioje mokymosi aplinkoje studentams pateikiama dar minkšta molio masė, kuri gali kisti priklausomai nuo ją naudojančių asmenų sugebėjimų ir interesų. Mokymasis elektroniniu būdu suteikia tam tikrų naujų galimybių. Interaktyvaus turinio, kuris reaguoja į studentų žinias ir elgseną, prieiga ir kūrimas, virtualiose laboratorijose atliekami pratimai bei automatinio konsultavimo paslaugos – naudingų funkcijų laikui bėgant tik daugėja.
Plačiau…
Turbūt daugelis esame daugiau ar mažiau susidūrę su užsieniečiais, kurie gyvena Lietuvoje. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose matome po truputį vis daugiau užsieniečių, kurie įsikuria Lietuvoje, čia dirba, kuria šeimas. Tiesa, mažesniuose miesteliuose ar kaimuose tai dar labai retas reiškinys, greičiau pavieniai atvejai. Visgi, kaip mes elgiamės su šiais žmonėmis, kurie paliko savo kraštus, draugus ir gimines ir atvyko čia laimės ieškoti? Ar mes juos laikome kitokiais ir šalinamės? Ar kaip tik siekiame bendrauti ir padėti įsitraukti į bendruomenę? Jei bendraujame, tai kaip? Kokia kalba? Ar mums svarbu, kad užsienietis kalbėtų lietuviškai? Ar turime kantrybės padėti ir stengtis suprasti, kai lietuviškai kalbėti yra sunku? Ir svarbiausia – kaip sekasi užsieniečiams kalbėti lietuviškai, kaip jie pradeda tą daryti, kiek ir kaip išmoksta lietuvių kalbą?
Plačiau…
Kad svajonės būtų realizuotos…
2015-06-10
Kai mąstome apie turimas svajones ir ženklą, kurį norime palikti visatoje, glumina supratimas, kaip iš dalies sutampa mūsų turimos svajonės ir niekuomet neįvyksiantys projektai.
Plačiau…
Paieška svetainėje
| Žodis niekad negali numirti - nebus sielai duonos.
Eduardas Mieželaitis |
Lituanistika mokykloje
© 2025 Ugdymo plėtotės centras
© 2025 Ugdymo plėtotės centras