Naujienos – Page 46

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių

autor. Renata Česnavičienė ir Darius Janutis, LRVK

Sausio 15 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių. Ministerijai jis vadovaus ketvirtą kartą.

Premjeras linkėjo ministrui rinktis aktyvios veiklos, bendravimo ir švietimo bendruomenės telkimo kelią, pelnyti visuomenės palaikymą.

„Ateinu su nuostata – tartis su visa švietimo bendruomene. Ne vadovauti, o stebėti, patarti, padėti. Tai nėra lengva, ypač šiais, rinkimų metais. Bet sustoti šiandien jokiu būdu negalime, reikia eiti į priekį. Viliuosi, kad tapsime bendraminčiais. Kiekviena diena yra didelė dovana, o pats didžiausias stebuklas – žmogus, jo augimas. Švietimas turi visas priemones, padedančias jam augti. Manau, mums pavyks įgyvendinti Vyriausybės planus, ir numatyti rezultatai bus pasiekti. Stengsimės judėti į priekį ir sukurti palankią nuotaiką švietimo bendruomenėje – daugiau pasitikėjimo ir  bendradarbiavimo“, – sakė ministras A. Monkevičius.

Algirdas Monkevičius gimė 1956 m. kovo 29 d. Rietave. Šiaulių pedagoginiame institute įgijo matematikos ir fizikos mokytojo specialybę. Yra dirbęs mokytoju, švietimo skyriaus vedėju, mokyklos direktoriumi, buvo Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, Seimo narys, 2015–2019 m. Mykolo Romerio universiteto rektorius. Švietimo ir mokslo ministro pareigas prieš tai ėjo 2000–2001, 2001–2004 ir 2006–2008 m.

Algirdo Monkevičiaus šeimoje užaugo trys vaikai – duktė ir du sūnūs, žmona Jovita taip pat yra pedagogė.

Informacijos šaltinis: https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/ministras-pirmininkas-saulius-skvernelis-pristate-svietimo-mokslo-ir-sporto-ministra-algirda-monkeviciu

Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Išlikome, nes buvome kūrybingi

2018 m. gruodžio 10 d. Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei įteikta Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija. Atsiimdama šį apdovanojimą, laureatė kalbėjo: „Tą premiją noriu priimti ne savo vardu – o savo tėvų, mokytojų ir vadovų, kurie mane, augančią Amerikoje, išmokė lietuviškai kalbėti. Per kalbą jie mane išmokė mylėti Lietuvą, jos tautosaką, istoriją ir grožinę literatūrą. Dovanodami tą kultūrinį kraitį, jie mane ir visą mano kartą labai praturtino.“
Plačiau…

Jono Basanavičiaus žmona: didžioji meilė, gyvenimą nuspalvinusi juodai

Tai, kad didžiavyriai myli tiktai savo tėvynę, o meilė moteriai yra pernelyg žemiška, kad būtų verta apie tai kalbėti, yra tik mitas. Kai kurie istorikai mano, kad Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus (1851–1927) didžioji meilė buvo ne Lietuva, o Čekijoje gimusi vokietė Gabriela Eleonora Mohl (1861–1889), kuri mirė labai jauna. Galbūt todėl paminkle, kuris buvo atidengtas Vilniuje, įamžintas tautinio atgimimo pradininkas, Nepriklausomybės Akto signataras atrodo toks vienišas.
Plačiau…

Anželika Gaidienė. Veiksmažodžio „kentėti“ vartosena

Straipsnyje apžvelgiamas veiksmažodžio kentėti vartojimo tyrimas, atliktas remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu (DLKT), sudarytu Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre. Šiuo tyrimu siekta pasižiūrėti, kas – subjektas – ir dėl (nuo) ko – priežastis – dažniausiai gali kentėti. Ar kenčia tik žmogus, ar kentėti gali ir kitos gyvos būtybės ar negyvi daiktai? Iš aptartų veiksmažodžio kentėti vartojimo atvejų matyti polinkis plėsti nagrinėto veiksmažodžio reikšmę subjekto atžvilgiu.
Plačiau…

Kvietimas teikti paraiškas kultūros paso paslaugų atrankai

Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai.
Plačiau…

Prisiekė kultūros ministras M. Kvietkauskas

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotrauka

Šiandien Seimo posėdyje prisiekė naujasis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Priesaiką priėmė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teikimu M. Kvietkauską į šias pareigas Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretu paskyrė nuo gruodžio 22 d.

Septynioliktojoje Vyriausybėje naujuoju kultūros ministru M. Kvietkauskas buvo paskirtas, kai iš šių pareigų atsistatydino Liana Ruokytė-Jonsson.

Literatūrologas, mokslų daktaras M. Kvietkauskas 2008–2018 m. dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriumi.

Remiantis Konstitucijos 93 straipsniu, pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Priesaikos tekstą nustato Vyriausybės įstatymas.

Informacijos šaltinis:  https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=263829

„Lietuva mūsų lūpose“: kokia lietuvių kalbos ateitis skaitmeninėje erdvėje?

Franck V./Unsplash nuotr.

Franck V./Unsplash nuotr.

Netolimoje ateityje robotai taps mokytojų asistentais, o vaikai informatikos mokslo mokysis dar nuo kūdikystės. Šiais laikais tapo priimtina manyti, kad kalba, kuri neįsitvirtins skaitmeninėje erdvėje, išnyks. Dėl to, pasak lingvisto Andriaus Utkos, lietuvių kalbos įsitvirtinimas skaitmeninėje erdvėje yra nesustabdomas. Plačiau…

Literatūrinio vyksmo tendencijos: nuo knygų klubų iki netradicinių skaitymo erdvių

Gretos Skaraitienės / BFL nuotrauka

Įtakingas verslo leidinys „Forbes“ viena pagrindinių su literatūra susijusių praėjusių metų tendencijų įvardijo knygų klubų suklestėjimą. Poreikis ne tik skaityti, bet ir kalbėtis apie perskaitytas knygas, susitikti su kitais skaitančiaisiais, rašytojais, kritikais, literatūrologais, apie knygas rašančiais žmonėmis ir šiais metais, apžvalgininkų teigimu, neatslūgs.

Šios pasaulinės literatūros tendencijos neaplenkia ir Lietuvos: buriasi didesni ar mažesni skaitytojų klubai, susitikimai su autoriais surenka pilnas sales. Atsiranda vis daugiau norinčiųjų skaityti netradicinėse erdvėse, o socialiniai tinklai lūžta nuo su knygomis ir skaitymu susijusių grotažymių.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-01-11-literaturinio-vyksmo-tendencijos-nuo-knygu-klubu-iki-netradiciniu-skaitymo-erdviu/173787

Metų paskaita lituanistui

2018 m. gruodžio 28 d. Vilniaus universiteto Vinco Krėvės auditorijoje vyko tradicine tapusi Metų paskaita lituanistui, skirta ne tik užbaigti į praeitį nueinančius 2018-uosius – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio – metus, bet kartu pasidžiaugti prasmingais darbais, pasiektais laimėjimais ir pasisemti naujų įžvalgų ir idėjų. Plačiau…

Kviečiame Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paminėti visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“

Pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ siekiama prisiminti vieningą Lietuvos piliečių siekį prieš 28 metus apginti atkurtos valstybės nepriklausomybę. Tuo metu bendra pilietinė pozicija padėjo atsilaikyti prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją, bandymą karine jėga įvykdyti perversmą.
2018 m. pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ Lietuvos ugdymo ir kitose institucijose vyks jau dvyliktą kartą.
Sausio 13
Plačiau…