Birželio 10-12 d. Islandijoje vyko kasmetinis Europos lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugystės tiltas“, kurio tikslas – sutelkti užsienyje gyvenančius lietuvius, o mokytojams ir švietimo organizacijų atstovams – pasidalinti patirtimi vaikų ugdymo, mokymo metodikos bei kitais švietimo klausimais. Šiemet sąskrydžiui pasirinkta tema „Lietuvių kalbos mokymas kalbų ir kultūrų kryžkelėje“ gvildenta diskutuojant, kaip vaikams padėti užaugti dvikalbiams, taip pat – apie vaikų kalbinio ugdymo metodus ir priemones, lituanistinių mokyklų mokytojų darbą ir kvalifikacijos kėlimą.
Plačiau…
Juozas Aputis (1936 – 2010) – žymiausias Lietuvos XX a. antrosios pusės moderniosios psichologinės novelės ir apysakos kūrėjas. 1960 m. VU baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, nuo 1959 m. dirbo „Literatūros ir meno“, „Girių“, „Pergalės“, „Metų“ redakcijose. 1991–1994 m. buvo vyriausiasis „Metų“ redaktorius, nuo 1990 metų yra Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys. Pirmosios J. Apučio novelių knygos – „Žydi bičių duona“ (1963) ir „Rugsėjo paukščiai“ (1967) – ženklino permainas lietuviškoje prozoje – perėjimą nuo epinio objektyvaus vaizdavimo, kurio reikalavo socialistinio realizmo teorija, prie lyrinio ir poetiško pasakojimo. Vėlesniuose autoriaus kūriniuose – „Horizonte bėga šernai“ (1970) ir „Sugrįžimas vakarėjančiais laukais“ – išryškėjo visuomeninė ir tautinė Apučio kūrybos prasmė, jos orientavimasi į gilesnius būties klausimus.
Plačiau…
Birželio 8 d., trečiadienį, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyrius kviečia į mokslinę konferenciją „Žalias laiko vingis“, skirtą Juozo Apučio 80-osioms gimimo metinėms.
Plačiau…
Maloniai kviečiame į kultūros vakarus „Jurgio Baltrušaičio pokalbių vainikai“ ir knygos „Jurgis Baltrušaitis. Laiškai“ sutiktuves —
2016 m. birželio 15 d., trečiadienį, 17 val. Maironio Iietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13, Kaunas)
2016 m. birželio 16 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius).
Plačiau…
Šiandien, birželio 6 d., vyko visiems Lietuvos abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Valstybiniame brandos egzamine kandidatai galėjo pasirinkti vieną iš dviejų samprotavimo temų apie vyriškumą ir vaizduotę, literatūriniame rašinyje kandidatai galėjo rašyti apie dvarą ir gaivališką prigimtį lietuvių literatūroje. Mokyklinio brandos egzamino samprotavimo temos buvo apie tiesą ir šventes, o literatūrinio rašinio – apie pavasario reikšmes ir žmoniškumo pamokas lietuvių literatūroje.
Plačiau…
Birželio 6 d. vyksta visiems Lietuvos abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikyti registravosi 19 419 kandidatų. Egzaminas vykdomas 184 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose. Mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą registravosi laikyti 13 173 kandidatai.
Sėkmės Jums, mieli abiturientai!
Plačiau…
Po ilgoko svarstymo Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2016 m. gegužės 26 d. priėmė protokolinį nutarimą Nr. PN-3 „Dėl rekomendacijos „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“, reglamentuojantį galūnių dėjimą prie nelietuviškų asmenvardžių. Kartu iš 60-ojo nutarimo išbrauktas 6 punktas ir pakeistos kelios šio nutarimo nuostatos (žr. nutarimą Nr. N-1 „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ pakeitimo“). Šių nutarimų projektus Komisijai teikė jungtinė Gramatikos ir Vardyno pakomisė.
Plačiau…
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu parengtas skaitymo gebėjimus ugdančių užduočių ir metodinių rekomendacijų mokytojams rinkinys „Skaitome suprasdami“. Jį sudaro trys komplektai: užduotys 5–6, 7–8 ir 9–10 klasių mokiniams.
Plačiau…
Šių metų gruodžio 8–9 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir Lietuvių kalbos institutas rengia mokslinę konferenciją „Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Šlapeliai“, skirtą Jurgio Šlapelio 140-osioms gimimo metinėms, Marijos Šlapelienės lietuvių knygyno 110 metų įkūrimo jubiliejui, pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ 110-osioms metinėms ir kitoms su Šlapelių šeimos veikla susijusioms datoms paminėti.
Plačiau…