Kelias savaites – nuo sausio 10 d. iki vasario 20 d. – portale www.lzinios.lt vyks balsavimas dėl 2018-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio. Tokie rinkimai Lietuvoje rengiami jau antrą kartą. 2018 m. vasario 21 d. buvo paskelbti 2017-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. 2017-ųjų Metų žodžiu internautai išrinko ŠVAISTUOMENĘ, komisija nubalsavo už NUOŠLIAUŽĄ. 2017-ųjų Metų posakiu ir komisija, ir interneto balsuotojai pripažino LAIKAUSI KAIP GEDIMINO KALNAS.
Plačiau…
Inga Briazkalovaitė ir Aurelijus Liškauskas vertikaliojo šokio projekte „Giedanti Vydūno upė“.
Eglės Sabaliauskaitės nuotrauka
Verta dar kartą pažvelgti į praėjusius – 2018-uosius – metus, paženklintus Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio, taip pat skirtus Lietuvos filosofo, dramaturgo, rašytojo, kultūrininko Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-osioms gimimo ir 55-osioms mirties metinėms. Šiai progai paminėti sukurtas unikalus vertikaliojo šokio spektaklis „Giedanti Vydūno upė“.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-01-08-vertikalusis-sokis-vydunui-19-metru-aukstyje/173707
Pedagogė metodininkė Tatjana Nedelko dirba su mokyklos mažiausiais. Pasiruošimas mokyklinėms šventėms dažnai tampa iššūkiu ne tik todėl, kad reikia suorganizuoti įdomų vaikams renginį, atskleisti jų sugebėjimus, bet ir todėl, kad daugybė scenarijų jau išbandyti, o žodžiai / tekstai atrodo girdėti ir jau anksčiau pasakyti. Tatjana dalijasi parengtais scenarijais, tikėdama, kad jie gali būti kūrybiškai pritaikomi kitose mokyklose ir galbūt duos impulsų naujiems savitiems renginiams, kurių visada laukia mokyklų bendruomenės. Gal jie taps išsigelbėjimu tiems, kuriems trūksta idėjų ar įkvėpimo, kad šventės mokykloje taptų įdomesnės, patrauklesnės ir šiuolaikiškesnės.
Rašytojo, aktoriaus ir režisieriaus Antano Škėmos (1910–1961 m.) gyvenimo trajektorija vedė iš Lietuvos per Vokietijoje įkurtas vadinamąsias išvietintųjų stovyklas iki lietuvių išeivių sostine laikomos Čikagos ir Niujorko. Kokią išgyvenimo strategiją griūvančiame pasaulyje rinkosi lietuvių literatūros avangardistas A. Škėma? Turbūt geriausiai ją nusakytų šie vokiečių filosofo Friedricho Nietzsche‘s žodžiai: „Menas, vien tik menas mums duotas, kad nemirtume nuo tiesos.“
Daugiau skaitykite: https://www.moteris.lt/lt/veidai/g-52922-mirciu-issiskyrimo-ir-skurdo-pazenklintas-rasytojas-ir-rezisierius-antanas-skema-tesu-antraeilis-herojus
„Skaitykite tol, kol galite. Ypatingai grožinę literatūrą, nes vėliau nebebus jai laiko – reikės skaityti profesinę literatūrą, kad tobulintum savo žinias. Nustojau skaityti grožinę literatūrą, kai pradėjau verslą. Skaitykite grožinę literatūrą dabar, nes kai pradėsite dirbti – tam nebus laiko“, – šių metų Studijų mugėje skaitydama pranešimą „Tai kada aš baigsiu mokytis“ jaunimui kalbėjo edukologė Austėja Landsbergienė.
Kauno technologijos universiteto Socialinių humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) profesorius Saulius Keturakis sako, kad grožinė literatūra yra vienas efektyviausių būdų pamatyti visuomenės, kurioje gyvename, įvairovę.
„Neskaitantys grožinės literatūros save uždaro labai siauroje panašių į save socialinėje grupėje. Tokie žmonės pajėgs sukurti produktą tik tokiems pat vartotojams kaip jis pats, nes nė neįsivaizduos kuo gyvena, kokių poreikių turi, ką jaučia kiti“, – teigia S. Keturakis. Plačiau…
Motiejus Valančius. Šaltinis: epaveldas.lt
Vyskupo Motiejaus Valančiaus asmuo tūlam tautiečiui asocijuojasi su daugeliu įvairiausių Lietuvai svarbių reiškinių. Tai – ir įtraukios pasakėčios, vaikystę praturtinusios smagiais Palangos Juzės ir Mikės Melagėlio personažais, ir pasididžiavimą keliantys istoriniai faktai apie blaivybės judėjimo sėkmę ir mastą, ir lituanistikos mokslininkų pabrėžiama leidybinės vyskupo veiklos svarba lietuvių kalbos puoselėjimui. Dėl šios asmenybės vykdytos veiklos Lietuvai sunkiu carinės Rusijos valdymo laikotarpiu, Žemaitijos vyskupijoje dirbę kunigai galėjo iš esmės pasiūlyti atsvarą Lietuvos rusinimo politikai. Vyskupas Motiejus Valančius tinkamai atpažino savo laikams keliamus iššūkius ir kryptingai panaudojo savo energiją ir talentus juos atremdamas.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-01-02-kaip-vyskupas-motiejus-valancius-kalba-apie-darbstuma-nudienos-lietuviui/173648
Labas, moksleivi!
Ką įdomaus perskaitei pernai? Kviečiame visus 1–12 klasių mokinius prisiminti penkias pačias geriausias, labiausiai patikusias 2018 m. perskaitytas knygas ir užpildyti trumpą apklausą. Apklausa vyks iki 2019 m. kovo 25 d.
- Anketą galima užpildyti internete (goo.gl/HP1uWt).
- Kompiuteriu užpildytą anketą siųsti el. p. egle.baliutaviciute@lnb.lt.
- Užpildytą popierinę anketą siųsti adresu: Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, LT-01504 Gedimino pr. 51, Vilnius.
Kasmet atliekamą tyrimą nuo 1992-ųjų organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi. Ankstesnių metų penketukus galima peržiūrėti adresu www.ibbylietuva.lt, o pastarųjų metų tyrimo išvados spausdintos žurnale „Tarp knygų“.
Informacijos šaltinis: https://www.lnb.lt/naujienos/3822-moksleiviai-kvieciami-rinkti-megstamiausias-2018-m-perskaitytas-knygas
Tradiciškai Trijų karalių dieną Rašytojų sąjunga įteikė premiją geriausiam kūrėjui. Šį kartą ji atiteko rašytojai, prozininkei Undinei Radzevičiūtei už romaną „Kraujas mėlynas“.
„Visos premijos yra nelauktos, kuriai viešai nesi nominuotas. Aš nebuvau nominuota jai, ta premija, kaip ir sakė komisijos pirmininkas, yra gaunama netikėtai, tai tas netikėtumas buvo malonus. Rašytojo kelias realiai niekaip nepriklauso nuo premijų. Galbūt pirmoji premija, kurią gauna rašytojas, yra svarbi, nes tai yra tam tikra legitimacija, patvirtinimas, kad jis yra rašytojas, kad jį pastebi ir kad jo knyga gali būti įdomi ne tik šeimos nariams. Kiekviena kita premija tai yra netikėtumas ir džiaugsmas“, – sako rašytoja.
Tai – 28 Rašytojų sąjungos premija. Ji skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus. U. Radzevičiūtė yra išleidusi šešias knygas, už romaną „Žuvys ir drakonai“ rašytojai paskirta Europos Sąjungos literatūrinė premija, Lietuvių PEN centras jį įtraukė tarp geriausių dešimtmečio knygų.
Informacijos šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/240111/u-radzeviciutei-iteikta-rasytoju-sajungos-premija#wowzaplaystart=1183000&wowzaplayduration=89000
S. Eitminavičius Kad mokiniai įsimintų
2019-01-04
Mes dažnai diskutuojame, kokios turėtų būti literatūros pamokos, kalbame apie tikslus ir uždavinius, apie negalėjimą objektyviau suvokti, kokią įtaką daro meninis žodis.
Bet pamėginkime pamąstyti tokiu aspektu: kokios turėtų būti pamokos, kad mokiniai jas įsimintų? Iš pradžių toks pasiūlymas ne vienam gali pasirodyti juokingas, naivus: jauni asmenys labai nevienodi, jie labai skirtingai reaguoja į kai kurias pamokos kompozicijos dalis ar detales; kita vertus, stengimasis tik dėl to, kad įsimintų, gali būti interpretuojamas ir kaip tuštybės ženklas.
Visaip gali būti, bet susitarkime štai dėl ko: tokia galvojimo linija padės mums apskritai padiskutuoti apie literatūros pamokų galią ir pralaimėjimus.
Atvirai pasakius, kai kurie mano teiginiai gali būti jau girdėti ar kolegų ne kartą kasdienybėje patikrinti – taip ir turėtų būti, nes sukamės toje pačioje karuselėje jausdami ir potvynius, ir atoslūgius.
Man svarbu teigti kai kuriuos principus ar metodus, kuriais tikrai tikiu. Kita kalba, ar paprasta jais naudotis, ar jaučiame ugdytinių augimą.
Gali būti, kad kai kuriems kolegoms mano žodžiai bus neįdomūs, neįtaigūs, bet ir tai (neigimas, galvojimas apie savo darbo specifiką) yra labai naudingas veiksmas, kadangi mes medituojame, mes reflektuojame svarbius grožinio žodžio perteikimo būdus.
Ne vien tai. Mes įsivaizduojame savo mokinius suaugusius, turinčius vaikų, – ką prisimins, ką kitiems sakys.
Kad mokiniai įsimintų: vadinasi, kad pagalvotų ne tik dabar, bet ir ateityje, kad atsirastų svaresnė motyvacija skaityti ir prasmingiau gyventi.
Pastaba tokia: būtina, kad mokiniai netriukšmautų, nepramogautų, jeigu užduotys kiek kitokios. Lyg ir ne pažymiui. Plačiau…
Kad mokiniai plačiau susipažintų su lietuvių senovinėmis šventėmis, jų svarba mūsų tautai, rengiami projektai, kurie plačiau atskleistų karšto tradicijas, papročius, istoriją. Organizuota Advento vakaronė praplečia žinias apie Advento laikotarpį, moko lietuvių liaudies žaidimų, pasakų, sakmių, ugdo savitą kūrybinę raišką, praturtintą tautiniais, tradicinio meno elementais. Žaisdami lietuvių liaudies žaidimus, dainuodami lietuvių dainas, taikydami pašmaikštavimus, pajuokavimus, patarles, priežodžius, mindami mįsles, išlaikome tautos paveldą. Natūralu, kad etninė kultūra stilizuojasi ir atsiranda naujų formų, bet papročiai, tradicijos suartina, suvienija, išskleidžia gerumą. Į tokius renginius galima pasikviesti ir tėvelių, ir svečių, kaip dalyvių „su dideliu žinių bagažu“ (mįslėmis, patarlėmis, priežodžiais, tarmėmis, nacionaliniais patiekalais ir kt.).
Tokie projektai suteikia vaikams ne tik daug gerų emocijų, leidžia geriau pažinti vieni kitus, bet svarbiausia, suteikia galimybę išsaugoti savastį bei duoda supratimą, kad kiekvienas iš mūsų turime prisidėti prie jos istorijos išsaugojimo ir ateities puoselėjimo.
Dainuojamoji tautosaka. Lietuvių liaudies daina ,,Eina našlaitėlė‘‘(planas)
Paieška svetainėje
| Tik išsilavinęs yra laisvas.
Epiktetas |
Lituanistika mokykloje
© 2025 Ugdymo plėtotės centras
© 2025 Ugdymo plėtotės centras