Lituanistika mokykloje

Juozapas Girdzijauskas – literatūrologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, lietuviškosios eilėtyros tradicijos patriarchas, žymus visuomenės veikėjas.
VU biblioteka parengė parodą prof. Juozapo Girdzijausko 80-čio sukakčiai bei jo mirties metinėms paminėti. Publikuojami jo asmens fondo, kurį pats sudarė VUB Rankraščių skyriuje, dokumentai, leidiniai iš VUB fondų.
Parodos partneris – VU archyvas.
Plačiau…

Įgyvendinant Nacionalinio egzaminų centro projektą „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas“ sukurti ir patikslinti mokomųjų dalykų (matematikos, užsienio kalbų, biologijos, chemijos, fizikos, istorijos, geografijos ir informacinių technologijų) kriterinio vertinimo pasiekimų lygių aprašų projektai su užduočių pavyzdžiais. Pateikiami užduočių pavyzdžiai yra tik aprašytų gebėjimų, priskirtų patenkinamam, pagrindiniam ir aukštesniajam lygiui, iliustracijos.
Plačiau…

Š.m. spalio 26-27 dienomis Lietuvių kalbos institutas ir Lietuvos mokslų akademija organizuoja konferenciją „Jaunieji humanitarai ir Kazimieras Būga“. Spalio 26 d. konferencija vyks Lietuvių kalbos institute, spalio 27 d. – Lietuvos mokslų akademijoje. Konferencijos organizatorė –  Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė prof. dr. Grasilda Blažienė.

Plačiau…

Šių metų spalio 28–31 d. kviečiame į XII Tarptautinį baltistų kongresą.
Kongresas yra svarbiausias pastarųjų penkerių metų mokslo renginys, skirtas baltų kalbų ir jų raštijos tyrimams. Jame pagrindinius savo darbų rezultatus pristato baltistai, taip pat – lituanistai, latvistai ir prūsistai. Šiemet kongrese dalyvauja daugiau nei 240 tyrėjų, kurių daugelis yra iš Lietuvos ir Latvijos, o kiti yra iš daugiau nei 20 šalių (daugiausia – iš Lenkijos, Vokietijos, Čekijos, Italijos, JAV, Rusijos, Prancūzijos, Švedijos, Austrijos, Slovakijos ir kt.). Per kongresą baltistai dirba 14-oje pačių tyrėjų iniciatyva suorganizuotų teminių sekcijų, kur bus diskutuojama ne tik kalbotyros, filologijos, sociolingvistikos, bet ir baltistikos perspektyvų klausimais. Be tradicinių sekcijų, skirtų baltų kalbų bei tarmių sandaros, vardyno, tekstų ir kontaktų su kitomis kalbomis tyrimams, kongreso tematika apims ir erdvės suvokimo bei raiškos, globalizacijos bei regionalizmo tyrimus, veiks atskira latgalistikos sekcija.
Plačiau…

NEC informuoja, kad skelbia 2016 m. lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinio ir valstybinio brandos egzamino kandidatų darbų vertinimo instrukcijų projektus, patikslintus atsižvelgiant į 2015 metų valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rašinių vertinimo patirtį, minėto egzamino kandidatų darbų analizę.
Plačiau…

Viešoji įstaiga „Švietimo standartas“ šalies mokykloms siūlo tarpusavio pasitikėjimu ir išskirtinės kokybės siekiu grįstą bendradarbiavimą kuriant pažangią mokyklą. „Švietimo standartas“ siūlo galimybę mokykloms įsigyti naujus edukacinius filmus.
Plačiau…

Literatūros tyrinėtoją, rašytoją, habilituotą humanitarinių mokslų daktarę Viktoriją Daujotytę-Pakerienę 70-mečio proga pasveikinusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė džiaugėsi, kad ne kartą teko bendrauti su profesore, semtis žinių iš jos paskaitų.
Plačiau…

Spalio 8 dieną Vilniuje įvyko tarptautinė konferencija „Vaikų ir jaunimo skaitymas kaip iššūkis XXI amžiuje: bibliotekos socialiniams pokyčiams 2015“, kurią organizavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB) su Švedijos institutu ir Švedijos Karalystės ambasada Lietuvoje. Konferencijos metu savo patirtimi dalijosi rašytojai, leidėjai ir bibliotekininkai, o taip pat skaitymo skatinimo programų ekspertai bei kiti specialistai iš Lietuvos ir Švedijos.

Plačiau…

2015 m. spalio 9 d. ŠMM ministrė pasirašė įsakymą dėl Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programos pakeitimų.

Kodėl Įskaitos programa atnaujinta?

Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos (toliau – LKL įskaitos) programa atnaujinta dėl nesibaigiančių pranešimų apie temų pirkimus (NEC duomenimis, parengtas įskaitos temas pernai pirko apie 7 proc. abiturientų).

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad keitimai galios jau šių metų abiturientams, todėl negali būti esminiai. Nors įskaitos keitimų laiko nereglamentuoja kiti teisės aktai, turėtume laikytis tų pačių principų, kaip ir priimdami egzaminų programos keitimus, kad išvengtume galimų teisinių ginčų. 2015 m. Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše nustatyta, kad „Švietimo ir mokslo ministras dalyko brandos egzamino programą tvirtina ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki brandos egzaminų sesijos pradžios, jos neesminius pakeitimus ar papildymus kasmet, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 24 dienos. Brandos egzaminų sesijos pradžia laikoma egzaminų tvarkaraštyje nustatyta pagrindinės sesijos pirmojo egzamino data (2014 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. V-1231)“. Tvirtinant įskaitos keitimus reikia atsižvelgti į tai, kad įskaita vykdoma ne sesijos, o ugdymo proceso metu, kovo – balandžio mėn., mokiniai turi turėti pakankamai laiko su pakeitimais susipažinti. Be to, pakeitimai turi būti neesminiai.
Plačiau…