Autoriaus įrašai admin – Page 51

M. Darškus Kaip vyskupas Motiejus Valančius kalba apie darbštumą nūdienos lietuviui

2019-01-07

Motiejus Valančius. Šaltinis: epaveldas.lt

Vyskupo Motiejaus Valančiaus asmuo tūlam tautiečiui asocijuojasi su daugeliu įvairiausių Lietuvai svarbių reiškinių. Tai – ir įtraukios pasakėčios, vaikystę praturtinusios smagiais Palangos Juzės ir Mikės Melagėlio personažais, ir pasididžiavimą keliantys istoriniai faktai apie blaivybės judėjimo sėkmę ir mastą, ir lituanistikos mokslininkų pabrėžiama leidybinės vyskupo veiklos svarba lietuvių kalbos puoselėjimui. Dėl šios asmenybės vykdytos veiklos Lietuvai sunkiu carinės Rusijos valdymo laikotarpiu, Žemaitijos vyskupijoje dirbę kunigai galėjo iš esmės pasiūlyti atsvarą Lietuvos rusinimo politikai. Vyskupas Motiejus Valančius tinkamai atpažino savo laikams keliamus iššūkius ir kryptingai panaudojo savo energiją ir talentus juos atremdamas.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-01-02-kaip-vyskupas-motiejus-valancius-kalba-apie-darbstuma-nudienos-lietuviui/173648

Moksleiviai kviečiami rinkti mėgstamiausias 2018 m. perskaitytas knygas

2019-01-07

Kvietimas

Labas, moksleivi!

Ką įdomaus perskaitei pernai? Kviečiame visus 1–12 klasių mokinius prisiminti penkias pačias geriausias, labiausiai patikusias 2018 m. perskaitytas knygas ir užpildyti trumpą apklausą. Apklausa vyks iki 2019 m. kovo 25 d.

  • Anketą galima užpildyti internete (goo.gl/HP1uWt).
  • Kompiuteriu užpildytą anketą siųsti el. p. egle.baliutaviciute@lnb.lt.
  • Užpildytą popierinę anketą siųsti adresu: Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, LT-01504 Gedimino pr. 51, Vilnius.

Kasmet atliekamą tyrimą nuo 1992-ųjų organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi. Ankstesnių metų penketukus galima peržiūrėti adresu www.ibbylietuva.lt, o pastarųjų metų tyrimo išvados spausdintos žurnale „Tarp knygų“.

Informacijos šaltinis: https://www.lnb.lt/naujienos/3822-moksleiviai-kvieciami-rinkti-megstamiausias-2018-m-perskaitytas-knygas

U. Radzevičiūtei įteikta Rašytojų sąjungos premija

2019-01-07

Tradiciškai Trijų karalių dieną Rašytojų sąjunga įteikė premiją geriausiam kūrėjui. Šį kartą ji atiteko rašytojai, prozininkei Undinei Radzevičiūtei už romaną „Kraujas mėlynas“.

„Visos premijos yra nelauktos, kuriai viešai nesi nominuotas. Aš nebuvau nominuota jai, ta premija, kaip ir sakė komisijos pirmininkas, yra gaunama netikėtai, tai tas netikėtumas buvo malonus. Rašytojo kelias realiai niekaip nepriklauso nuo premijų. Galbūt pirmoji premija, kurią gauna rašytojas, yra svarbi, nes tai yra tam tikra legitimacija, patvirtinimas, kad jis yra rašytojas, kad jį pastebi ir kad jo knyga gali būti įdomi ne tik šeimos nariams. Kiekviena kita premija tai yra netikėtumas ir džiaugsmas“, – sako rašytoja.

Tai – 28 Rašytojų sąjungos premija. Ji skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus. U. Radzevičiūtė yra išleidusi šešias knygas, už romaną „Žuvys ir drakonai“ rašytojai paskirta Europos Sąjungos literatūrinė premija, Lietuvių PEN centras jį įtraukė tarp geriausių dešimtmečio knygų.

S. Eitminavičius Kad mokiniai įsimintų

2019-01-04

Mes dažnai diskutuojame, kokios turėtų būti literatūros pamokos, kalbame apie tikslus ir uždavinius, apie negalėjimą objektyviau suvokti, kokią įtaką daro meninis žodis.

Bet pamėginkime pamąstyti tokiu aspektu: kokios turėtų būti pamokos, kad mokiniai jas įsimintų? Iš pradžių toks pasiūlymas ne vienam gali pasirodyti juokingas, naivus: jauni asmenys labai nevienodi, jie labai skirtingai reaguoja į kai kurias pamokos kompozicijos dalis ar detales; kita vertus, stengimasis tik dėl to, kad įsimintų, gali būti interpretuojamas ir kaip tuštybės ženklas.

Visaip gali būti, bet susitarkime štai dėl ko: tokia galvojimo linija padės mums apskritai padiskutuoti apie literatūros pamokų galią ir pralaimėjimus.

Atvirai pasakius, kai kurie mano teiginiai gali būti jau girdėti ar kolegų ne kartą kasdienybėje patikrinti – taip ir turėtų būti, nes sukamės toje pačioje karuselėje jausdami ir potvynius, ir atoslūgius.

Man svarbu teigti kai kuriuos principus ar metodus, kuriais tikrai tikiu. Kita kalba, ar paprasta jais naudotis, ar jaučiame ugdytinių augimą.

Gali būti, kad kai kuriems kolegoms mano žodžiai bus neįdomūs, neįtaigūs, bet ir tai (neigimas, galvojimas apie savo darbo specifiką) yra labai naudingas veiksmas, kadangi mes medituojame, mes reflektuojame svarbius grožinio žodžio perteikimo būdus.

Ne vien tai. Mes įsivaizduojame savo mokinius suaugusius, turinčius vaikų, – ką  prisimins, ką  kitiems sakys.

Kad mokiniai įsimintų: vadinasi, kad pagalvotų ne tik dabar, bet ir ateityje, kad atsirastų svaresnė motyvacija skaityti ir prasmingiau gyventi.

Pastaba tokia: būtina, kad mokiniai netriukšmautų, nepramogautų, jeigu užduotys kiek kitokios. Lyg ir ne pažymiui. Plačiau…

Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai

2019-01-04

Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai pradėti vykdyti nuo 2002 metų. 2002–2005 metais tyrimai buvo vykdomi įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos Mokyklų tobulinimo programą. Nuo 2006 metų tyrimų vykdymas tęsiamas įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo programą. Nuo 2008 metų mokinių pasiekimų tyrimų vykdymas reglamentuotas „Mokinių pasiekimų tyrimų vykdymo tvarkos apraše“, patvirtintame Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-3379 „Dėl mokinių pasiekimų tyrimų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Dėl ekonominių priežasčių, 2009–2011 metų laikotarpiu nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai vykdomi nebuvo. 2012 m. nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai buvo atnaujinti. Nuo 2012 m. atnaujinus Nacionalinius mokinių pasiekimų tyrimus, yra atnaujinamas Mokinių pasiekimų tyrimų vykdymo tvarkos aprašas.

Nuo 2011 m. už nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų vykdymą atsakingas Nacionalinis egzaminų centras.

Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai – šalies mastu Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotų institucijų rengiami ir vykdomi bendrąjį ugdymą teikiančių mokyklų mokinių mokymosi pasiekimų tyrimai, kurių rezultatai naudojami reguliariai švietimo būklės stebėsenai ir tobulinimui.

Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų (NMPT) tikslas – sudaryti būtinas prielaidas bendrojo ugdymo kokybės užtikrinimui ir paskatinti mokinių pasiekimų vertinimo kultūros pažangą.

NMPT uždaviniai:
•    rinkti informaciją nacionalinei mokinių pasiekimų stebėsenai, naujovių planavimui ir naujovių diegimo sėkmės vertinimui;
•    vertinti ugdymo turinį ir duomenimis pagrįsti mokinių pasiekimų vertinimo kriterijus;
•    parengti reikiamus įrankius (standartizuotus testus ir kt.) mokiniams ir mokytojams objektyviai įsivertinti savo darbo rezultatus;
•    parengti reikiamus įrankius (standartizuotus testus ir kt.) savivaldybių švietimo padaliniams ir mokyklų vadovams susirinkti reikiamus duomenis darbo rezultatų vertinimui ir veiklų planavimui.

2002 m. NMPT medžiaga

2003 m. NMPT medžiaga

2004 m. NMPT medžiaga

2005 m. NMPT medžiaga

2006 m. NMPT medžiaga

2007 m. NMPT medžiaga

2008 m. NMPT medžiaga

Dėl ekonominių priežasčių 2009 ir 2011 metais nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai vykdomi nebuvo. 2010 metais nacionalinis tyrimas buvo vykdytas tik iš dalies – prie tais metais vykdytų tarptautinių IEA TIMSS ir IEA PIRLS tyrimų prijungiant nacionalinio tyrimo dalį. 2010 m. NMPT medžiaga

Atnaujintuose, nuo 2012 m. vykdomuose NMPT, taikomi modernūs tyrimo metodai, kurie buvo įsisavinti vykdant ES projektą „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“.

2012 m. NMPT medžiaga

2014 m. NMPT medžiaga

2015 m. NMPT medžiaga

Remiantis nacionalinių mokinių pasiekimų, tarptautinių, kitų tyrimų duomenimis yra rengiamos švietimo problemos analizės. ŠVIETIMO PROBLEMOS ANALIZĖ – Švietimo ir mokslo ministerijos leidinių serija, skirta politikams, savivaldybių ir apskričių švietimo padalinių specialistams bei plačiajai visuomenei, nušviečiantis kylančias ir sprendžiamas švietimo problemas. Serijoje „Švietimo problemos analizė“ pateikiama glausta, konkreti ir aktuali švietimo sistemos funkcionavimo problėmų analizė.

 Informacijos šaltinis: https://www.nec.lt/177/

Vilma Kvedaravičienė. Pelesos vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (Baltarusija)

2019-01-04

Kad mokiniai plačiau susipažintų su lietuvių senovinėmis šventėmis, jų svarba mūsų tautai, rengiami projektai, kurie plačiau atskleistų karšto tradicijas, papročius, istoriją. Organizuota Advento vakaronė praplečia žinias apie Advento laikotarpį, moko lietuvių liaudies žaidimų, pasakų, sakmių, ugdo savitą kūrybinę raišką, praturtintą tautiniais, tradicinio meno elementais. Žaisdami lietuvių liaudies žaidimus, dainuodami lietuvių dainas, taikydami pašmaikštavimus, pajuokavimus, patarles, priežodžius, mindami mįsles, išlaikome tautos paveldą. Natūralu, kad etninė kultūra stilizuojasi ir atsiranda naujų formų, bet papročiai, tradicijos suartina, suvienija, išskleidžia gerumą. Į tokius renginius galima pasikviesti ir tėvelių, ir svečių, kaip dalyvių „su dideliu žinių bagažu“ (mįslėmis, patarlėmis, priežodžiais, tarmėmis, nacionaliniais patiekalais ir kt.).

Tokie projektai suteikia vaikams ne tik daug gerų emocijų, leidžia geriau pažinti vieni kitus, bet svarbiausia, suteikia galimybę išsaugoti savastį bei duoda supratimą, kad kiekvienas iš mūsų turime prisidėti prie jos istorijos išsaugojimo ir ateities puoselėjimo.

Vakaronė ,,Advento ramybė‘‘

Dainuojamoji tautosaka. Lietuvių liaudies daina ,,Eina našlaitėlė‘‘(planas)

Almina Afonina ir Tatjana Oleneva. Pelesos vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (Baltarusija)

2019-01-03

Etninės kultūros puoselėjimas – viena iš prioritetinių krypčių, kai ugdomos bendrosios mokinių kompetencijos, tautos kultūrine patirtimi grindžiamas kūrybingumas, tradicinės dorovės normos, tautinė ir pilietinė savimonė, pagarba gyvenamajai aplinkai ir Lietuvai, šeimos, bendruomenės ir tautos tradicijoms.  Plečiant ir gilinant vaikų žinias organizuojamos įvairios popietės,  renginiai, aktyviai dalyvaujama bendruomenės susitikimuose.  Įgytos etninės kultūros žinios bei patirtis palaipsniui subrandina artimą, nuoširdų santykį su savo kraštu, jo praeitimi ir dabartimi. Mes, mokytojai, perteikdami prasminius etninės kultūros klodus, turime nuolat tobulėti, ieškoti naujų mokymo būdų, metodų, kurie būtų patrauklūs ir įdomūs mokiniams. Etninė kultūra turėtų būti skleidžiama moderniai ir orientuojama į turinį, o ne į pigias populiarumo siekiančias formas.

Amžinoji šviesa (renginio scenarijus)

Nijolė Andrušaitienė. Pelesos vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (Baltarusija)

2019-01-03

Pelesos vidurinė mokykla yra kultūros ir švietimo centras Pelesos krašte. Ugdymas mokykloje vyksta lietuvių kalba pagal Baltarusijos Respublikos Švietimo  ministerijos tautinėms mažumoms parengtus mokymo planus ir programas. Mokiniai  sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos organizuojamuose rašinių, piešinių, skaitovų, kraštotyros konkursuose, olimpiadose. Pasak mokytojos Nijolės Andrušaitienės,  vaikams  patinka pamokos neformalioje aplinkoje, kai galima  atrasti  ne tik talentus, bet ir pastebėti mokinį kaip asmenybę.

Pateikiamas mokytojos  gerosios patirties darbas – tai galimybė paįvairinti savo pedagoginę veiklą, surasti naujų formų ir būdų, siekti nuolatinio mokytojų profesinės kompetencijos augimo.

Abėcėlės šventė (renginio scenarijus)

Prasideda Pasaulio lietuvių metų renginiai. Sausio 7 d. – rugpjūčio 7 d.: Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje paskelbtos „Lietuvių chartijos“ paroda

2019-01-03

Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje paskelbtos „Lietuvių chartijos“ paroda

2019-uosius Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiks vienos knygos paroda. Nuo sausio 7 d. bus eksponuojama „Lietuvių chartija“, kuri buvo paskelbta Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje ir išreiškė lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. 2019-aisiais sukanka 70 metų, kai „Lietuvių charta“ buvo paskelbta. Plačiau…

„Globalios Lietuvos“ apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus skirtas „Amerikos balso“ lietuvių skyriui

2019-01-03

Gruodžio 27 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo septintuosiuose „Globalios Lietuvos“ apdovanojimuose Nacionalinėje filharmonijoje, skirtuose pagerbti visame pasaulyje Lietuvos labui dirbančius tautiečius.

Šių metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai skirti už pritrauktas investicijas, įdiegtas tarptautines inovacijas, verslo ryšių kūrimą, patirties perdavimą regionams, Lietuvos vardo garsinimą. Užsienio reikalų ministerijos teikimu už viso gyvenimo nuopelnus, apdovanojimas skirtas „Amerikos balso“ lietuvių skyriui. Plačiau…

« Ankstesnis psl.
Kitas psl. »
Pedagogika yra įsipareigojusi žmogui ir kartu konkrečiai kultūrai.

Meilė Lukšienė

logotipas

emokykla

UPC logo

nec_logo

mokykla2013s

itc_logo

 

chrestomatija

etnine1

etnine2

etnine3

mokytojotv

veb