Prisvilo mūsų blynai…

Na, pagaliau (galų gale! galiausiai!) pakvipo pavasariu ir Užgavėnių blynais!

Išgirdę, kad ant Tauro kalno šįvakar siaus Morės blynvakaris – pilvo ir geros nuotaikos atlaidai, – ir mes nežadame ateiti tuščiomis rankomis. Plačiau…

Konferencija-seminaras „Gimtoji kalba mokykloje“

Šiaulių universiteto Regionų plėtros institutas, Šiaulių universiteto Tęstinių ir nuotolinių studijų institutas, leidykla „Lucilijus“, Lietuvių kalbos draugija, Kelmės rajono savivaldybė ir Šiaulių universiteto gimnazija kovo 8 d. kviečia į 8-ąją respublikinę konferenciją-seminarą „Gimtoji kalba mokykloje“.

Konferencijos programa

Informacijnos šaltinis: https://www.facebook.com/LKDRAUGIJA/

Susitikimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje

Kovo 4 d. VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis kartu su Lietuvių kalbos instituto atstovėmis susitiko su švietimo, mokslo ir sporto viceministre Monika Bilotiene.

Susitikime taip pat dalyvavo ŠMSM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo sk. vyriausioji specialistė Elona Bagdanavičienė, Kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams dr. Aurelija Tamulionienė, Bendrinės kalbos tyrimo centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė, VLKK Bendrojo sk. vedėja Aurelija Dvylytė.

Aptarti nuolatinės mokinių raštingumo stebėsenos, baigiamųjų darbų vertinimo ir kiti klausimai.

Informacijos šaltinis: http://www.vlkk.lt/naujienos/ivykiu-kronika/susitikimas-svietimo-mokslo-ir-sporto-ministerijoje

Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada

Kovo 8–9 d. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje (Miško g. 1, Kaunas) vyks lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų 9–12 klasių mokiniams.

Kviečiamųjų sąrašas

Raštas dėl šalies etapo

Informacijos šaltinis: https://www.lmnsc.lt/lietuviu_kalbos_olimpiada/

Ministras A. Monkevičius: turime paruošti Lietuvos mokyklas tinkamai integruoti iš užsienio atvykusius vaikus

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pirmadienį lankėsi Airijoje, kur domėjosi lituanistinių mokyklų veikla, švietimo situacija, kalbėjosi su šioje srityje dirbančiais lietuviais, taip pat kitais Airijos lietuvių bendruomenių nariais.

„Švietimo situacija užsienyje mums yra svarbi ir ja rūpinamės. Pastebime, kad nemaža dalis svetur gyvenančių lietuvių savo ateitį anksčiau ar vėliau mato Lietuvoje. Čia esantys tėveliai rūpinasi, kad jų vaikai mokėtų lietuvių kalbą. Tad mūsų švietimo aplinka turi būti palanki tolimesniam ugdymui, nesvarbu, kokiame Lietuvos mieste būtų mokomasi atvykus iš užsienio. Tai yra ir iššūkis mums, kad kiekviena Lietuvos mokykla galėtų tinkamai integruoti šiuos vaikus“, – teigė ministras A. Monkevičius. Plačiau…

„Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti prof. Vytauto Landsbergio tiesioginėje pamokoje „Sukilimas be šautuvų“

Š. m. kovo 8 d. (penktadienį) 8.00–8.45val. „Mokytojo TV“, tęsdama pamokų ciklą „10 Lietuvos valstybės dešimtmečių“, kviečia dalyvauti tiesioginėje šio ciklo vaizdo pamokoje tema „Sukilimas be šautuvų“ (1988–1998 m.) Pamoką ves prof. Vytautas Landsbergis, politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas. Plačiau…

„Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti prof. Vytauto Landsbergio tiesioginėje pamokoje „Sukilimas be šautuvų

Š. m. kovo 8 d. (penktadienį) 8.00–8.45val. „Mokytojo TV“, tęsdama pamokų ciklą „10 Lietuvos valstybės dešimtmečių“, kviečia dalyvauti tiesioginėje šio ciklo vaizdo pamokoje tema „Sukilimas be šautuvų“ (1988–1998 m.) Pamoką ves prof. Vytautas Landsbergis, politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas.
Plačiau…

Kviečiame dalyvauti projekte, skirtame Motiejaus Valančiaus atminimui įamžinti

Motiejus Valančius – didysis XIX amžiaus vidurio lietuvių tautos švietėjas ir kultūros puoselėtojas. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, studijas tęsė Vyriausioje Vilniaus kunigų seminarijoje,1828 m.rugsėjo 1d.Vilniaus katedroje įšventintas kunigu. Motiejus Valančius rašė dvasinio ir religinio turinio knygas, skatino kitus apsišvietusius žmones rašyti gimtąja kalba. Rūpinosi lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis platinimu bei parapijiečių švietimu. Tautos, lietuvybės klausimas rūpėjo ir Motiejaus Valančiaus pėdomis ėjusiam Juozui Tumui-Vaižgantui.  Įvairiapusės Vaižganto veiklos tikslas buvo jungti tautą, kad ši bendradarbiautų tėvynės labui.

Motiejaus Valančiaus ir Juozo Tumo-Vaižganto idėjos bei vertybės gyvos iki šiol. Kaip jos suprantamos, kaip jos pritaikomos ir interpretuojamos šiandien? 5–12 klasių mokiniai kviečiami pasirinkti Motiejaus Valančiaus, Juozo Tumo-Vaižganto kūrybos ar gyvenimo epizodus bei laisva forma juos pristatyti, interpretuoti – vaidinimais, filmukais, piešiniais ir t. t.

Projekto nuostatai

Informacijos šaltinis: https://www.lmnsc.lt/naujiena/kvieciame-dalyvauti-projekte-skirtame-motiejaus-valanciaus-atminimui-iamzinti-3703s/

Laiškas Maldos už lietuvius pasaulyje sekmadieniui

Vyginto Skaraičio / BFL nuotrauka

Brangūs lietuviai,

Jau šeštus metus kovo mėnesio pirmąjį sekmadienį meldžiamės už lietuvius, gyvenančius visame pasaulyje. Šiuos metus Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais, tad 2019 m. ypač kviečiame melstis už gausias, iniciatyvias ir aktyvias lietuvių bendruomenes. Būtent jos yra po visą pasaulį pasklidusių mūsų tautos narių saitas. Būtent jos buria lietuvius ir savajame krašte, ir tolimiausiuose planetos kampeliuose.

Lygiai prieš 70 metų Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) paskelbė Lietuvių chartą, kuria įsteigė Pasaulio lietuvių bendruomenę, vienijančią visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius ir siekiančią išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvybę: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir remti nepriklausomos Lietuvos valstybę. Pasaulio lietuvių bendruomenės vaidmuo šiandienės Lietuvos valstybingumui ir raidai, jos indėlis į Lietuvos švietimą, mokslinius tyrimus, inovacijas, technologijas yra neabejotinas ir ypač reikšmingas.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-02-laiskas-maldos-uz-lietuvius-pasaulyje-sekmadieniui/174608

R. Stankevičius: po kiekvienos knygos aplanko baimė – gal daugiau nieko nebus?

E. Blaževič/LRT nuotr. E. Blaževič/LRT nuotr.

– Rimvydai, ilgą laiką dirbote žiniasklaidoje. Kas nutiko, kad metėte darbą ir dabar visą laiką, spėju, skiriate kūrybai?

– Gal tiesiog pasenau arba perdaviau estafetę, nes žurnalistikoje žmogus turi programą, kurią išsakęs turi arba kartotis, arba nutilti. O kartotis labai neskanu, nors kartais ir reikia. Kol turi ką pasakyti, kol tai naudinga Lietuvai ir visuomenei, tol dirbi ir stengiesi. O kai ta iliuzija išsisklaido – išeini į lengvesnį pasaulį. Ir štai jau lygiai metus esu tik poetas ir, turiu pasakyti, labai dažnai jaučiuosi laimingas žmogus. Plačiau…